Paryžiaus arkivyskupas Laurent’as Ulrichas (Loranas Ulrichas) šeštadienį vėl atvėrė Dievo Motinos katedrą, simboliškai tris kartus pasibeldęs į jos duris ir įžengęs į XII amžiuje pradėtą statyti gotikos architektūros šedevrą, kuris buvo restauruotas po to, kai 2019 metais jį nuniokojo gaisras.
L. Ulrichas įsakė katedrai „atverti savo duris“, o tada viduje prisijungė prie šimtų svarbių svečių, susirinkusių į dvi valandas truksiančią ceremoniją.
Ceremoniją, vadovaujant chorui, pratęsė Valandų liturgijos – Vakarinės – pamaldos ir giesmės, kurių metų melstasi už visa pasaulį. Pamaldos užbaigtos Paryžiaus arkivyskupo palaiminimu ir padėkos giesme Te Deum.
Perdavė popiežiaus žinią
Liturginių apeigų pradžioje buvo perskaityta popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinia, adresuota Paryžiaus arkivyskupui, o per jį – visiems ceremonijos dalyviams.
Pasak Šventojo Tėvo, visų atmintyje įsirėžė baisus katedros gaisras prieš penkerius metus ir suskaudo širdis pagalvojus, kad tokio krikščioniško tikėjimo ir architektūros šedevro, krašto istorijos liudininko, gali nebelikti.
„Šiandien liūdesys ir gedulas užleido vietą džiaugsmui, šventei ir šlovinimui“, – rašo popiežius, dėkodamas visiems, kurie prie to prisidėjo: nuo gaisrininkų, suskubusių gelbėti katedrą pirmomis nelaimės akimirkomis, iki valstybės institucijų ir daugybės aukotojų, nepamiršdamas katedrai grožio spindėjimą grąžinusių amatininkų ir darbininkų.
„Tegul šios nuostabios bažnyčios atgimimas būna pranašiškas Bažnyčios Prancūzijoje atsinaujinimo ženklas. Kviečiu visus pakrikštytuosius, kurie džiaugsmingai įžengs į šią katedrą, pajusti teisėtą pasididžiavimą ir susigrąžinti savo tikėjimo paveldą.
Brangūs Paryžiaus ir Prancūzijos tikintieji, būstas, kuriame gyvena mūsų dangiškasis Tėvas, priklauso jums. Jūs esate jo gyvieji akmenys. Jūsų pirmtakai tikėjime pastatė katedrą jums: daugybė jos atvaizdų ir simbolių yra skirti tam, kad patikimai vestų jus į susitikimą su žmogumi tapusiu Dievu ir padėtų iš naujo atrasti Jo neaprėpiamą meilę“, – rašoma popiežiaus žinioje, pasirašytoje lapkričio 21 dieną.
„Netrukus Dievo Motinos katedroje vėl lankysis ir ja žavėsis didžiulės minios įvairiausios kilmės, religijų, kalbų ir kultūrų žmonių, daug iš jų ieško absoliuto ir gyvenimo prasmės“, – pridūrė popiežius, linkėdamas, kad Paryžiaus katedros durys būtų plačiai atvertos visiems, kad krikščionių bendruomenės liudijimas leistų ieškantiems pajusti iš Dievo šlovinimo gimstančią ramybę ir taiką, gailestingo, švelnaus, prisiartinusio Viešpaties pažinimo ir meilės teikiamą džiaugsmą.
Melsdamas Mergelės Marijos užtarimo, popiežius visiems perdavė savo apaštalinį palaiminimą.
Dalyvavo 170 vyskupų
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kaip garbės svečias, sėdėjo pirmoje eilėje šalia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono), o kviestiniai svečiai stebėjosi nuo gaisro paliktų dėmių nuvalytomis sienomis, naujais baldais ir moderniu apšvietimu, kuris buvo įrengtas atliekant katedros kapitalinį remontą.
Tarp susirinkusiųjų yra dar 40 valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, kuris, įžengęs į katedrą, buvo pasitiktas plojimais, ir Jungtinės Karalystės sosto įpėdinis princas Williamas (Viljamas).
Audringais plojimais buvo pasitikti ir į katedros atidarymo iškilmes atvykę Paryžiaus ugniagesiai, taip pripažįstant jų pastangas gelbėjant didingą pastatą per 2019 metais kilusį niokojantį gaisrą.
Ant katedros fasado buvo projektuojamas žodis „Merci“ (Ačiū), kai ugniagesiai, taip pat statybininkai ir meno restauratoriai, dalyvavę penkerius metus trukusioje rekonstrukcijoje, ėjo pro susirinkusius šimtus svarbių svečių.
Lauke susirinko nedidelė minia lietingo oro ir stipraus vėjo nepabūgusių paryžiečių ir turistų, atvykusių pamatyti, kaip garsioji katedra vėl atveria savo duris.
L. Ulrichas įsakė katedrai „atverti savo duris“.
Atstatymo darbai kainavo apie 700 mln. eurų ir buvo finansuojami iš aukų. Nepaisant prognozių, kad katedros atstatymas gali užtrukti dešimtmečius, ji vėl atvėrė duris per E. Macrono nustatytą penkerių metų terminą.
Gruodžio 7 dienos iškilmės užbaigtos proginiu įvairių atlikėjų koncertu.
Jų tęsinyje gruodžio 8 dieną, antrąjį advento sekmadienį, celebruotos iškilmingos Mišios, kuriose dalyvavo 170 vyskupų iš įvairių kraštų, po kunigą ir keletą tikinčiųjų iš 106 Paryžiaus vyskupijų lotynų apeigų parapijų ir septynių rytų apeigų katalikų bendruomenių sostinėje.
Taip pat vėl dalyvavo Prancūzijos prezidentas ir pirmoji ponia.
Sekmadienio apeigų metu pašventintas naujas altorius, kiti liturginiai baldai. Į altorių įstatytos trijų moterų ir dviejų vyrų, šventųjų ir palaimintųjų, svarbių Paryžiaus Bažnyčiai, relikvijos.
Gruodžio 8 dieną taip pat pradėta speciali maldos Oktava, kuri tęsis iki gruodžio 15 dienos.
Lankytojams nematomas naujas mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo būsimų gaisrų – diskretiška vamzdžių sistema, pasiruošusi paleisti milijonus vandens lašelių naujos nelaimės atveju.
Tiksli 2019 metais kilusio gaisro priežastis taip ir nebuvo nustatyta, nors prokurorai, atlikę teismo ekspertizę, mano, kad labiausiai tikėtina priežastis – nelaimingas atsitikimas, pavyzdžiui, elektros sistemos gedimas.
