Paryžiuje į aukščiausiojo lygio susitikimą ketvirtadienį renkasi kelios dešimtys pasaulio lyderių, kurie sieks naujo sutarimo dėl tarptautinių ekonominių reformų, kad padėtų skolų prislėgtoms besivystančioms šalims įveikti vis didėjančius iššūkius, visų pirma susijusius su klimato kaita.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) teigė, kad aukščiausiojo lygio susitikimu dėl naujo pasaulinio finansinio pakto siekiama rasti finansinius sprendimus, kurie padėtų įgyvendinti tarpusavyje susijusius pasaulinius tikslus – kovoti su skurdu, mažinti planetą šildančių dujų išmetimą bei saugoti gamtą.
Susitikimą jis rengia kartu su Barbadoso ministre pirmininke Mia Mottley (Mija Motli), kuri klimato krizės laikotarpiu ragina permąstyti Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmenį.
„Galime padaryti didžiulį pokytį planetos labui ir kovai su skurdu“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė E. Macronas.
Pastaraisiais metais ekonomiką sukrėtė įvairūs veiksniai, įskaitant COVID-19 pandemiją, Rusijos invaziją į Ukrainą, sparčiai augančią infliaciją, įsiskolinimus ir dėl pasaulinio atšilimo vis didėjančias išlaidas, susijusias su stichinėmis nelaimėmis.
Viršūnių susitikime dalyvaus Kenijos prezidentas Williamas Ruto (Viljamas Rutas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Prezidentas W. Ruto pabrėš, kad reikia skubiai atsisakyti laipsniškų priemonių, kurios nepadeda veiksmingai kovoti su klimato krize ir nesukuria Afrikai investicinės naudos“, – prieš aukščiausiojo lygio susitikimą sakė W. Ruto biuras.
Prezidentas W. Ruto pabrėš, kad reikia skubiai atsisakyti laipsniškų priemonių, kurios nepadeda veiksmingai kovoti su klimato krize ir nesukuria Afrikai investicinės naudos
Jame taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas), JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen), TVF vadovė Kristalina Georgieva ir ką tik Pasaulio banko prezidentu išrinktas Ajay Banga (Adžajus Banga).
Prancūzijos sostinėje lankysis už klimato kaitą kovojančios Greta Thunberg (Greta Tunberg) ir Vanessa Nakate (Vanesa Nakatė), o ketvirtadienio vakarą „Global Citizen“ pelno nesiekiančios organizacijos rengiamame koncerte „Power Our Planet“ koncertuos populiarioji Billie Eilish (Bili Ailiš).
Tikslai dėl klimato kaitos
Prancūzija teigia, kad dvi dienas truksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus idėjų platforma prieš kelis svarbius ekonomikos ir klimato srities susitikimus, kurie įvyks artimiausiais mėnesiais.
Tačiau stebėtojai tikisi apčiuopiamos pažangos, įskaitant jau duotų pažadų vykdymą.
„Reikėtų, įnašų iš turtingesnių šalių ir jų plėtros finansavimo institucijų“, – sakė Alex Scott (Aleks Skot) iš analitinio centro „E3G“.
Vienas iš tikėtinų pranešimų bus apie tai, kad 2009-ųjų pažadas iki 2020 metų skurdesnėms šalims kasmet skirti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) kovai su klimato kaita finansuoti pagaliau bus įvykdytas, nors ir pavėlavus trejus metus.
Taip pat dėmesio centre bus antrasis pažadas dėl 100 mlrd. JAV dolerių vertės naujam nepanaudotų specialiųjų skolinimosi teisių (SDR), kurios yra TVF likvidumo didinimo priemonės, paskirstymui.
Viršūnių susitikimas rengiamas vis labiau pripažįstant būsimų finansinių iššūkių mastą.
Pernai JT ekspertų grupė pareiškė, kad besivystančios ir besiformuojančios ekonomikos šalys, išskyrus Kiniją, iki 2030 metų klimato kaitai ir plėtrai kasmet turės skirti apie 2,4 trln. JAV dolerių (2,2 trln. eurų).
Trečiadienį Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad per dešimtmetį metinės investicijos į neiškastinį kurą naudojančią energetiką šiose šalyse turės išaugti nuo 260 mlrd. (238 mlrd. eurų) iki beveik 2 trilijonų JAV dolerių (1,83 trln. eurų).
TEA teigė, kad investicijos turi išlikti tokio lygio iki šimtmečio vidurio, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai apriboti pasaulinį atšilimą gerokai mažiau nei dviem laipsniais Celsijaus nuo ikipramoninio laikotarpio ir, jei įmanoma, mažiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus.
„Didelis žmonijos šuolis“
Šalys ragina daugiašalius plėtros bankus padėti sutelkti investicijas į kovą su klimato kaita ir gerokai padidinti skolinimą, kartu pabrėždamos, kad į naujus skolos susitarimus turėtų būti įtrauktos, kaip, pavyzdžiui, Barbadose, sąlygos dėl stichinių nelaimių, leidžiančios šaliai dviem metams po ekstremalių oro sąlygų sustabdyti skolos grąžinimą.
„Jei atkeliauja ciklonas, jis nieko neskirsto“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mažųjų salų valstybių sąjungos (AOSIS) pirmininkas Fatumanava Pa’olelei Luteru (Farumanava Paolelėjus Luterus) iš Samoa.
„Tai pristabdys jūsų plėtrą daugeliui metų“, – sakė jis ir pridūrė, kad šalims turėtų būti suteikta fiskalinė erdvė atsigauti.
Kitos svarstomos idėjos – apmokestinti iškastinio kuro pelną ir finansinius sandorius, kad būtų galima surinkti lėšų kovai su klimato kaita.
Prancūzija pareiškė norinti suteikti politinį postūmį idėjai įvesti tarptautinį laivybos išmetamo anglies dioksido mokestį ir tikisi, kad liepą įvyksiančiame Tarptautinės jūrų organizacijos susitikime bus pasiektas proveržis.
Stebėtojai taip pat nekantriai laukia išsamios informacijos apie Pietų Amerikos šalių planą sukurti pasaulinę vadinamųjų skolos ir gamtos mainų struktūrą.
Praėjusį mėnesį Ekvadoras paskelbė apie didžiausią tokio pobūdžio sandorį, kuriuo siekiama nukreipti didžiulius išteklius į Galapagų salyno išsaugojimą.
Po praėjusią savaitę Vokietijoje vykusių susitikimų Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) teigė, kad ši idėja buvo aptarta su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija ir Afrikos šalimis.
G. Petro teigė, kad tai „gali būti pirmas didelis žmonijos šuolis į priekį sprendžiant didžiausią problemą“.
