Paryžiaus prokuratūra paskelbė, kad, nepaisant rimtų įtarimų lytiniu piktnaudžiavimu, ji nevykdys tyrimo dėl abato Pierre’o (Pjero), nes jo nebėra gyvo. Kitų asmenų, kurie galėjo slėpti piktnaudžiavimą, atžvilgiu tyrimai negalimi dėl senaties termino.
„Paryžiaus prokuratūra paskelbė, kad kunigo veiksmų nebegalima tirti nes praėjo daug metų po jo mirties 2007 m.“, – pranešė ORF. „Nusikaltimui „nepranešimas“ yra suėjęs senaties terminas, todėl jokie tyrimai čia taip pat negalimi“.
Anksčiau Prancūzijos vyskupai oficialiai prašė, kad prokurorai pradėtų baudžiamąjį tyrimą dėl abatui Pierre’ui pareikštų įtarimų seksualiniu išnaudojimu.
Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai sausio 13 d. paskelbtoje naujoje ataskaitoje buvo pateikti devyni nauji kaltinimai.
Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas arkivyskupas Éric de Moulins-Beaufort (Erikas de Mulenas-Boforas) apie oficialų prašymą paskelbė sausio 17 d. interviu radijui, pabrėždamas, kad reikia atskleisti daugiau aukų.
Pirmą kartą apie kaltinimus kunigui buvo pranešta 2023 m., kai „Emmausas“ Prancūzijoje gavo moters, kaltinančios Pierre’ą seksualine prievarta, pareiškimą.
Kiti liudijimai buvo paskelbti 2024 m. liepos mėn. nepriklausomoje ataskaitoje, kurią užsakė judėjimas „Emmaus“.
Dokumentuose užfiksuoti kaltinimai apima kelis dešimtmečius, nuo 1950-ųjų iki 2000-ųjų, o tarp nukentėjusiųjų yra „Emmauso“ darbuotojų, savanorių ir moterų iš dvasininko socialinio rato.
Prancūzijos vyskupai bylas dėl abato Pierre’o pradėjo nagrinėti 2023 m. rugsėjo mėn. Pagal įprastą tvarką šie dokumentai būtų likę užantspauduoti Prancūzijos Bažnyčios nacionaliniame archyvų centre iki 2082 m.
1949 m. abatas Pierre’as Paryžiuje įkūrė „Emmauso“ judėjimą, kuris paplito ir už Prancūzijos ribų. Iki šių neseniai pareikštų kaltinimų jis buvo laikomas viena gerbiamiausių Prancūzijos Bažnyčios asmenybių.
Labiausiai jis buvo žinomas dėl pagalbos benamiams Prancūzijoje ir dėl to, kad šeštajame dešimtmetyje inicijavo „Trève Hivernale“, arba „Žiemos paliaubų“, įstatymą, kuris iki šiol saugo nuomininkus nuo iškeldinimo žiemos mėnesiais.
Dvasininkas savo viešuose pasisakymuose ne kartą kritikavo kunigų celibato taisyklę.
2005 metais savo autobiografinėje knygoje „Mano Dieve Kodėl?” (prancūzų k. Mon Dieu Pourquoi?) jis atviro pripažino savo nusižengimus celibatui, nurodydamas, kad ilgesnio ryšio su moterimis jis nenorėjęs užmegzti, nes tai būtų trukdę pasirinktam gyvenimo būdui.
Jis taip pat palaikė moterų kunigystės idėją.
Abatas Pierras taip pat abejojo Jėzaus skaistumu, teigdamas, kad Jis esą išgyvenęs seksualinį geismą, kurį pažįsta kiekvienas vyras. Galimas meilės objektas, kunigo manymu, Jėzui turėjo būti Marija Magdalietė, artimiausia Jam moteris po motinos.
