Susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio švietimo politikos pasirašę partijų lyderiai sutaria, kad svarbiausi šio dokumento aspektai apima lygias mokymosi galimybes, mokytojo profesijos ir švietimo kokybės stiprinimą.
Seimo pirmininkė ir ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lygino susitarimą dėl švietimo su kitu, partijų pasiektu kompromisu dėl gynybos finansavimo ir sakė tikinti, kad naujasis dokumentas „taps svarbiu pagrindu didinti mūsų švietimo kokybę ir pereiti į kitą kokybinį lygmenį“.
V. Čmilytė-Nielsen: švietimas – irgi gynyba
„Panašiai, kaip prieš kažkurį laiką pasirašytas susitarimas dėl gynybos tapo svarbiu politiniu įsipareigojimu šioje gyvybiškai svarbioje srityje mums eiti viena kryptimi. Kokybiškas švietimas visą žmogaus gyvenimą – tai yra irgi žmogaus gynyba. Tad aš manau, kad tas įsipareigojimas, kuris šiandieną nuskambėjo, yra ne tik politinė deklaracija, bet tai yra ir politinės valios išraiška“, – sakė politikė.
Anot jos, dokumentas yra kompromisinis, bet liberalai pritarė visiems punktams ir su partneriais įsipareigojo juos įgyvendinti. Ji pabrėžė, kad jai, kaip Liberalų sąjūdžio vadovei, svarbu, jog į susitarimą įtraukta ir dalis partijos programinių nuostatų.
„Tai yra ir didesnis dėmesys neformaliajam, ikimokykliniam ugdymui, tai yra ir mokytojo profesijos lankstumas ir didesnis savarankiškumas, tai yra ir sąsaja tarp kultūros ir švietimo, užtikrinant tiek per formalųjį, tiek per neformalųjį ugdymą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatoriai sveikina šuolį moksliniams tyrimams
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad dokumente numatyti svarbiausi žingsniai gerinant mokytojų darbo sąlygas, užtikrinant švietimą visiems vaikams, nepaisant jų geografinės ar socialinės padėties.
Konservatorės teigimu, planuojama pasiekti, kad švietimui būtų skiriami 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Ilgainiui tai turėtų pasiekti 6 proc. BVP – procentaliai didinamos lėšos kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui. Svarbus dėmuo yra pinigai, skirti moksliniams tyrimams – nuo 0,3 iki 1 proc. BVP yra pakankamai ženklus šuolis“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. Armonaitė akcentavo informacines technologijas
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sakė besidžiaugianti, kad pavyko „atidėti kai kuriuos skirtumus į šoną ir pasiekti susitarimą“. Jos teigimu, dokumentas kalba „apie ateities mokyklą, kurią pradedame kurti dabar“.
„Mums, Laisvės partijai, buvo svarbu, kad susitarime būtų svarbus akcentas skiriamas informacinėms technologijoms, greitai besikeičiančioms technologijoms, jų integravimui į ugdymo procesą, nes tai ugdo vaikų kritinį, loginį mąstymą, bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Susitarime pažymėta, kad toks informacinių ryšių pritaikymas galėtų būti jau darželyje, pasitelkiamas ugdant net ir pačius mažiausius vaikus“, – sakė ji.
Svarbiais susitarimo aspektais ji taip pat nurodė siekiamybę užtikrinti lygias galimybes švietime, dėmesį, įskaitant ir finansinį, moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, numatytą krepšelio įvedimą darželinukų neformaliam ugdymui.
Pasak A. Armonaitės, ypatingas dėmesys skirtas ir mokytojui. Jos manymu, mokytojo profesija „jau yra prestižinė“, tačiau būtina daugiau investuoti didinant jų atlyginimus, skatinant tobulėjimą, naujų žmonių pritraukimą.
Socialdemokratų parašas – su išlyga
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė, kad socialdemokratai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdama atskirą pareiškimą, jog investicijos į švietimą turi augti kasmet, kuo greičiau pasiekiant 6 proc. BVP, numatyti tolesnį mokytojų ir dėstytojų atlyginimą po 2024-ųjų.
Socialdemokratai taip pat reikalauja suvienodinti sąlygas mokytis privačiose ir valstybinėse mokyklose, mažinant iš tėvų renkamą mokestį bei atsisakant moksleivių atrankos.
investicijos į švietimą turi augti kasmet, kuo greičiau pasiekiant 6 proc. BVP
„Pasirašėme todėl, kad šiame susitarime yra siekiama lygių galimybių švietime, pradedant nuo pat ikimokyklinio ugdymo, iki universitetinio, aukštojo, sudaryti galimybes turėti nemokamą mokslą. Tačiau, deja, ant žemės taip nėra – beveik pusė milijono mūsų jaunų žmonių mokosi, tačiau kiekvienas esame susidūrę gyvenime, kad reikia primokėti už mokslą perkant sąsiuvinius, vadovėlius. Mes, socialdemokratai, sakome, kad reikia tai išgyvendinti, ir kad reikia įgyvendinti tai, kas numatyta mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – kalbėjo ji.
R. Karbauskis: nesutarimai palikti už dokumento
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apgailestavo, kad susitarimas nebuvo pasirašytas prieš dvejus metus, kai „valstiečiai“ buvo valdžioje. Anot jo, tam prieštaravo tuometinė opozicija, dabar esanti valdančiojoje daugumoje.
„Susitarime apeitos visos temos, kuriose yra ginčas. Aišku, galėjome kaip ir socialdemokratai teikti kažkokį papildomą dokumentą, nes bet kokiu atveju tam, kam mes prieštarausime, už tai nebalsuosime, palaikysime tuos sprendimus, kuriems pritariame“, – sakė R. Karbauskis.
Anot jo, „valstiečiai“ prieštarauja valdančiųjų siekiams mažinti mokyklų tinklą, norui toliau jungti aukštąsias mokyklas. Pasak politiko, ne vaikai turi eiti į mokyklas, o mokyklos – pas vaikus.
„Bet reikia džiaugtis, kad susitarimas yra ir kad ši Vyriausybė prisidės prie jo įgyvendinimo. Tai ir bus pati sudėtingiausia šio susitarimo dalis, kaip jį įgyvendinti, nes daug gerų dalykų parašyta“, – sakė jis.
V. Uspaskichas: būtina priežiūra
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigė pritariantis premjerės Ingridos Šimonytės išsakytam tikslui, kad susitarimo įgyvendinimą toliau prižiūrėtų iš derybininkų sudarytas komitetas ar kitas organas.
„Mūsų programoje buvo numatyta, kad būtų iš tikrųjų atsižvelgta į studijavimą, mokymą, ugdymą nuo pat darželio, – tai šitame susitarime įtraukta, mes labai džiaugiamės. Profesinio ugdymo buvo didžiulis akcentas. Labai džiaugiuosi, kad susitarime yra skaičiai ir kad 130 proc. turi būti mokytojo atlyginimas vidutinio Lietuvos atlyginimo“, – sakė V. Uspaskichas.
Jo nuomone, Lietuva turi visas finansines galimybes įgyvendinti susitarimą.
Savivaldybės akcentuoja savarankiškumą
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pabrėžė, kad pagrindinis asociacijos siekis buvo susitarime įtvirtinti didesnį savivaldybių finansinį savarankiškumą, kad švietimui skiriama dotacija taptų savarankiška funkcija ir tai iš dalies pavyko.
Anot jos, tai leistų lengviau spręsti ir ugdymo įstaigų tinklo klausimus, „kalbėti apie didesnius kokybės reikalavimus“.
R. Žakaitienė tikisi ir greito susitarimo įgyvendinimo priimant reikiamas įstatymų pataisas, nutarimus.
„Pagrindinis mūsų įvertinimas šio dokumento ir dėmesys yra tai, kad vis dėlto kiekvienais metais, ruošiant biudžetą, bus politinių partijų įvertinta, ar nuostatos, įtvirtintos susitarime, yra biudžete, ir rodikliai, kurie yra numatyti pačiame susitarime, yra siekiami“, – teigė R. Žakaitienė.
Švietimo bendruomenė tikisi pastovumo
23 organizacijas – švietimo profesines sąjungas, darbdavių, verslo, mokytojų atstovus – vienijančios Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė akcentavo, kad taryba susitarimą mato kaip politinių partijų ir mažiausiai dviejų būsimų vyriausybių „atsakomybę už kryptis, kurios nesikeis su kiekvienu politiniu ciklu“.
„Susitarta dėl labai konkrečių veiksmų – sudaryti sąlygas visiems vaikams įgyti atitinkamą išsilavinimą. Labai svarbus kitas dalykas – susitarimas dėl neformalaus ugdymo krepšelio vaikams nuo trejų metų (…), įsipareigojimai, susiję su mokyklų savarankiškumu, su jau minėta mokytojo profesija, veiksmai, susiję su aukštojo mokslo dimensija“, – svarbiausias dokumento nuostatoms vardijo S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Anot jos, numatytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo augimas, profesinio mokymo praktinis orientavimas, nuoseklus ugdymas karjerai profesinėse mokyklose bus svarbūs ne tik švietimui, bet ir šalies ekonomikai.
Parlamentinių partijų atstovų trečiadienį parašytas susitarimas apibrėžia svarbiausius švietimo politikos tikslus iki 2030-ųjų, į jį įtraukta beveik dvi dešimtys įsipareigojimų, aštuoni sėkmės ir trys finansiniai rodikliai, tarp jų – mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, siekiai, jog ikimokyklinis ugdymas ir aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems ir t.t.
