Lietuvai pasekus kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu leidžiant prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos, Lietuvoje būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė sako, kad tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką.
„Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (…) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln. eurų per metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Aušrinė Armonaitė.
Anot ministrės, toks siūlymas yra tik maisto švaistymo problemos sprendimo pradžia ir pirmas veiksmas. Jos teigimu, šiuo metu tik dešimtadalis tokio maisto yra paaukojama.
„Iš tiesų reikia problemą sprendžiant pradėti nuo kažko ir jeigu mes nepradėsime nuo šito žingsnio, jeigu sakysime, kad jis nepakankamas, tai dėl to reikia nepradėti, mes nieko nepadarysime. Mes siūlome startuoti su šiuo pasiūlymu“, – sakė A. Armonaitė.
„Pradėdami gilintis į problemą pastebėjome, kad čia tik ledkalnio viršūnė, o maisto išnaudojama (iššvaistoma – BNS) 10 kartų daugiau (nei paaukojama – BNS) (…), bus ir ką paaukoti, ir ką parduoti“, – pridūrė ministrė.
A. Armonaitės teigimu, prognozuoti, kada toks sprendimas galėtų įsigalioti, dabar sunku.
„Man sunku prognozuoti, kada tai įsigalios, bet kad vien apie tai kalbame, yra ženklas, kad žmonėms tai yra geri produktai“, – sakė A. Armonaitė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad dar nėra išspręsta dalis tokio pasiūlymo techninių klausimų, tačiau tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką.
„Techninius klausimus dar reikia aptarti, yra keletas variantų. Bent jau mes Maisto ir veterinarijos tarnyboje manome, kad turėtų būti ribojamas laikas (…) Kiek ilgai dar galima vartoti, turbūt negalėsime pasiekti tokio vieningo sprendimo, dabartinė praktika su labdarai atiduodamu maistu tai yra maždaug nuo 5 dienų, tarkim, duonos produktams iki metų laiko, tarkim, gėrimams gazuotiems. Mūsų siūlymas būtų kalbėti apie fiksuotą trumpą pardavimo laiką“, – spaudos konferencijoje teigė I. Drulytė.
Jos teigimu, tokių produktų pardavimą turės riboti ne tik įstatymai, tačiau ir patys žmonės.
Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (…) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau
„Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (…) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau“, – sakė I. Drulytė.
Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad jei prekė bus netinkama vartoti, pirkėjai turės teisę ją grąžinti arba kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
„Tikrai galės gražinti, tikrai galės kreiptis į prekybininką, tos prekės bus prilyginamos visoms kitoms prekėms ir nusipirkus, jeigu bus negera kokybė, rekomenduojama kreiptis į prekybininką“, – pasakojo R. Vainienė.
Ji taip pat pridūrė, kad bus taikomi papildomi prekybos apribojimai – tokių produktų nebus galima parduoti pirkėjui jų prieš tai neapžiūrėjus, taip pat jų negalės naudoti parduotuvės savo gaminiuose.
„Prekybininkams šių prekių nebus galima naudoti pačių gaminiuose ir tokių prekių negalėsite nusipirkti internetinėse parduotuvėse, kad pirkėjas galėtų ir pats įsivertinti jų kokybę, tai saugiklių yra“, – teigė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pristatė iniciatyvą, kuria siekiama mažinti maisto švaistymą. Pakeitus Maisto įstatymą ir prekybos maistu tvarką siūloma sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki…“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Žymuo „geriausias iki…“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl iš tikrųjų tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.
Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.
