Vasario 8 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje Vilniaus Šv. Juozapo metropolinės kunigų seminarijos auklėtinis Dovydas Dabužinskas priėmė diakonato šventimus.
Neseniai vyskupijos tikintieji džiaugėsi ir dėkojo Dievui už neopresbiterį Martyną Ruzgų, ir štai vėl džiaugsmas visiems – naujo diakono tarnystę pradėsiantis iš Utenos Kristaus Dangun žengimo parapijos kilęs Dovydas.
Ganytojas homilijoje kreipdamasis į Dovydą sakė: „Diakonatas – tarnystė. Jėzus pats save vadino tarnu: „Aš atėjau, ne kad man tarnautų, bet, kad pats tarnaučiau“. Tarnauti kitiems. Pasaulio dvasiai būdingas valdžios, galios demonstravimas, visur ir visose srityse būti pirmiems, užimti geriausias vietas ar pozicijas. Pasaulio dvasiai tarnystė neverta jokio dėmesio. Tikras Jėzaus mokinys raginamas tarnauti. Paskutinės Vakarienės scenoje Jėzų regime tarnu, nes tuometinėje žydų kultūroje svečiams ar šeimininkui kojas plaudavo tik vergai.
Jėzus konkrečiu veiksmu, gyvenimu paliudija tarnystę ne gražiais žodžių postringavimais, bet nuolankiu veiksmu. Tarnystę savyje reikia ugdyti. Įsisąmoninti dėl ko ir kam tai darau. Kartu tai ir širdies nuostata. Dovydai, linkiu tau širdyje puoselėti šią tarnystės nuostatą, ne trumpam laikotarpiui, bet visam gyvenimui. Mąstant apie tarnystės slėpinį, man ateina mintis, kad šiai dorybei reikalinga atvira ir plati širdis. Plati širdis reiškia, kad ji priima visas gyvenimo situacijas, kokios jos bebūtų, mylinčio Dievo žvilgsniu.
Plati širdis priima visus žmones, kokie jie bebūtų, kokias pareigas užimtų. O ypač tokiai širdžiai būdinga priimti vargstančius, kenčiančius, vienišus, apleistuosius. Konkretus jiems parodytas veiksmas: nemerkiantis žvilgsnis, padrąsinantis žodis, konkreti pagalba – tikro Jėzaus sekėjo bruožas. Tarnystėje nėra pauzės. Nėra poilsio. Jėzus niekada nesiilsėjo nuo gerų darbų. Jėzus visuomet pasirengęs tarnauti, Jis mums yra pavyzdys, kad tarnystei nėra „atostogų“. Būk drąsus šioje tarnystėje, nes su Jėzumi viskas įmanoma“.
Padėkos žodyje diakonas Dovydas vysk. Linui dėkojo už jo tėvišką rūpestį, globą ir vedimą, kuris buvo juntamas per visus metus seminarijoje. Vysk. Jonui padėkojo už darbštumo pavyzdį: „Visuotinėje maldoje išsakyti žodžiai „uoliau darbuotis dėl Bažnyčios“ labai Jums tinka. Jūs tai atspindite geriausiai – darbuojatės dėl Bažnyčios“. Diakonas padėką tarė seminarijos ugdytojams, kunigams bei visiems atvykusiems į katedrą: „Visi jūs prisidėjote prie mano formacijos ir tobulėjimo“.
Šiuo metu kunigo tarnystei ruošiasi iš viso 4 diakonai.
