Popiežius prašo tarptautinės bendruomenės, kad ji didžiąsias žmonijos ir planetos problemas spręstų solidariai, o ne pavieniui. Popiežius Pranciškus kreipėsi į septynis naujus ambasadorius prie Šventojo Sosto, gruodžio 17 dieną jam įteikusius savo skiriamuosius raštus.
Moldovos, Kirgizijos, Namibijos, Lesoto, Liuksemburgo, Čado ir Bisau Gvinėjos naujieji ambasadoriai kredencialus popiežiui įteikė bendroje ceremonijoje. Popiežius prašė diplomatų, kad jo vardu pasveikintų savo valstybių vadovus, užtikrino, kad meldžia Dievą, kad juos dosniai laimintų, jiems ir jų tautiečiams suteiktų taiką ir gerovę.
Pagrindinis popiežiaus kalbos akcentas buvo tebesitęsianti koronaviruso pandemija. Jis ragino tarptautinę bendruomenę sustiprinti bendradarbiavimą, kad visi planetos gyventojai greitai būtų paskiepyti. Tai ne naudingumo, bet teisingumo klausimas, patikino popiežius.
Prieš metus pradėtas skiepijimas suteikė viltį, kad pandemija bus greitai įveikta, nuo tada padaryta daug pažangos, tačiau COVID-19 tebekelia daug skausmo, kančios ir pareikalauja gyvybių. Pandemijos tikrovė parodė, jog „esame pasaulinė bendruomenė, kurioje vieno asmens problemos yra visų problemos“ (FT, 32). Nepaisant medicininės ir technologinės pažangos, kažkas mikroskopinio – atrodytų, nereikšmingas dalykas – visiems laikams pakeitė mūsų pasaulį, nesvarbu ar tai pripažįstame, ar ne, sakė popiežius.
Pasak jo, svarbu mokytis iš šios patirties ir atmerkti akis, kad pamatytume tai, kas svarbiausia: kad esame vieni su kitais susiję, tęsė popiežius Pranciškus, prisiminęs 2020 metų kovo 27 dieną paties vadovautą ypatingą maldą už pandemijos pabaigą tuščioje Šv. Petro aikštėje.
„Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už mūsų brolius ir seseris, negalime atmesti nei vieno. Tai yra tiesa, kuri turėtų mus versti spręsti ne tik dabartinę sveikatos krizę, bet visas problemas, kamuojančias žmoniją ir mūsų bendrus namus: skurdą, migraciją, terorizmą, klimato kaitą, ir tai daryti turime solidariai, o ne pavieniui.“
Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už mūsų brolius ir seseris, negalime atmesti nei vieno.
Popiežius pridūrė, kad, nors pandemija sužadino tai, kas žmonijoje kilniausia, – individualius ir kolektyvinius dosnumo, tarnystės ir pasiaukojimo veiksmus, reikia nuveikti daug daugiau instituciniu ir tarpvyriausybiniu lygmeniu, kad būtų paskatinta žmonijos šeimos bendrai gerovei tarnaujanti susitikimo kultūra.
Patikinęs, jog Šventasis Sostas labai vertina diplomatų vaidmenį ir žino, jog dažnai jų tylus darbas lieka visuomenės nepastebėtas, popiežius sakė, jog diplomatai supranta, ko pasauliui reikia, kad jis pasimokytų iš pandemijos: reikia puoselėti ryšius, palengvinti skirtingos kultūros ir kilmės žmonių tarpusavio supratimą, kartu darbuotis dėl teisingesnio pasaulio. Pagrindinis įrankis tam yra dialogas – pasitelkiant kantraus ir nuolankaus dialogo galią, pasakė popiežius, užtikrindamas, jog Šventasis Sostas yra pasirengęs vaisingam dialogui visiems svarbiais klausimais, ypač tais, kurie liečia žmoniją ir mūsų bendruosius namus.
Septyni nauji diplomatai, kurie penktadienį įteikė popiežiui savo valstybių vadovų skiriamuosius raštus, reziduoja ne Romoje ir todėl jų kredencialų įteikimo ceremonija rengiama Vatikane tik kartą per metus, dažniausiai prieš pat Kalėdų šventes. Didžioji dauguma prie Šventojo Sosto deleguotų valstybių misijų, kaip kad Lietuvos Respublikos, turi nuolat Romoje reziduojančius diplomatus.
