Gražiai, prasmingai sutikti ir paminėti Šlavantų bažnyčios 100-čio jubiliejų parapijos žmonės, vedini klebono Tadeus Vallian (Tadeušo Valiano), jau iš anksto ruošėsi labai atsakingai.
Pavasarį pasirodžiusi knyga „Sursum corda – aukštyn širdis“, kurios autorius uolus ir kruopštus kraštotyrininkas Albinas Jarmala, buvo viena iš pirmųjų kregždžių, atnešusi parapijos istorijos padėkos vainiką ant Viešpaties altoriaus. Jame švytėjo Vilties žvakė, kurios skleidžiama šviesa liudijo, kaip Dievas laimina žmonių darbus, sumanymus, troškimus, išklauso jų maldų.
Jubiliejinė iškilmė nukelta į lapkričio 7d. Tai buvo tarsi dviguba šventė: parapijos įkūrimo (1920 m.) ir bažnyčios konsekravimo (1921-10-17, per Šv. Luko atlaidus) 100-čio jubiliejus. Šv. Mišias koncelebravo ir pamokslą sakė Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Celebravo kaimyninių parapijų klebonai: Kučiūnų – kun. Vytautas Sakavičius, Veisiejų – kun. Žydrūnas Burnys, parapijos šeimininkas – kun. Tadeus Vallian.
Pamoksle Jo Ekscelencija priminė parapijos ir bažnyčios istoriją, pabrėžė, jog tikėjimas Dievu, atpirkimu buvo gyvas joje gyvenusių žmonių širdyse ir tvirta atrama kasdienybėje.
Jubiliejus primenantis ir tikėjimo nešėjus, palaikytojus, tikintiesiems patarnavusius kunigus. Dar daugumai atmenama ir kun. Juozo Zdebskio tarnystė. Šio krašto kultūra, šeimų tradicijos buvo labai turtingos Evangeline dvasia ir buvo kuriamos ant krikščioniškų pamatų. Visi svarbiausi žmonių gyvenimo įvykiai, progos, šventės susieti su Dievo namais. Krikštas, Pirmoji Komunija, Atgaila, Sutvirtinimas, Santuoka, Eucharistijos šventimas, joje skelbiamas Dievo Žodis – visuma, leidžianti artimiau išgyventi su Dievu bendrystę, atrasti gyvenimo prasmę, stiprinti artimo meilę, tikėjimą, amžinybės viltį.
Kiekvienas atsakingas už tikėjimą, amžinąjį gyvenimą bei vienybę su Dievu.
Vyskupas ragino: „Tebūna Jums visiems, čia gyvenantiems Jūsų Tėvų, senelių tikėjimas svarbiu liudijimu. Branginkite ir vertinkite šį tikėjimo paveldą…“ Pabrėžė, jog labiausiai už mūsų tikėjimą, per jį ateinantį išganymą, amžinąjį gyvenimą, gyvenimą vienybėje su Dievu esame atsakingi tik mes patys.
Šlavantiškių atnašauti bažnyčios statytojo kun. Juozapo Galecko, parapijos Tėvelio, kun. J. Zdebskio portretai, Dievo Gailestingumo paveikslas, Gintauto Akstino dovanota Rūpintojėlio skulptūra, duona ir vynas – liudijo parapijiečių tikėjimo brandumą, meilę artimui ir begalinį pasitikėjimą Viešpačiu.
Liturginėms apeigoms talkino Lazdijų dekanato dekanas kun. Nerijus Žvirblys. Išpažinčių klausė Rudaminos parapijos klebonas Alfredas Nėnius. Šv. Mišiose skambiais balsais šlovino Viešpatį Veisiejų parapijos choras, vadovas Arūnas Stanulis.
Po Eucharistijos vyskupas pašventino šventoriuje pastatytą apaštalo Šv. Luko skulptūrą. Apie jos istoriją pasidalijo veisiejiškis menininkas Vytautas Žukauskas.
Prieš 15 m. jam teko pavežėti gražiai išsipuošusią močiutę, kulniavusią į Šlavantų bažnytėlę, į „Lukošiaus“ atlaidus. Menininkui kilo mintis, jam pritarė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas, Lazdijų dekanas ir tolimesnė pritariančių eilė, leido įgyvendinti svajonę Šlavantų parapijos šventoriuje. Per 2021m. rudenį veisiejiškio organizuotą menininkų XX „Veisiejų plenerą“, tautodailininkas, skulptorius Gintautas Akstinas jau atsivežtą šventojo skulptūrą užbaigė. Apskardino kalviai Juozas Varnelis ir Tomas Pacaitis.
Parapijiečiai nuoširdžiai dėkojo Jo Ekscelencijai, kunigams, Lazdijų rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei, skulptoriui G. Akstinui, visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Įteikė spalvingas gėlių puokštes ir asmenines dovanėles. Išskirtinai jaudinančiai dėkojo klebonui Tadeus už jo rūpestį, pastangas, žmonių sutelkimą maldai ir darbui kasdienėje tarnystėje, linkėjo stiprios sveikatos, laukdami jo sugrįžtant.
Išraiškingi Jo Ekscelencijos pamokslo žodžiai, parapijiečių išpuošta šventovė, nuostabiomis merės A. Miškinienės padovanotomis gėlių puokštėmis padabinti altoriai ir visų susirinkusių maldininkų dvasinis nusiteikimas, jų nuoširdūs padėkos žodžiai džiugino ir jaudino širdį. Taip ir norisi, pakeičiant apaštalo Šv. Luko žodžius, pasakyti: „ Dieve, gera man čia būti…“
