Teologas, profesorius, vargšų gynėjas. „Tikrai šventas vyras“, – apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį sakė popiežius. Nepaisant kaulų tuberkuliozės, kuri užklupo 15-os, Lietuvos Carito globėjas, kurio gimimo Dangui dieną minime sausio 27-ąją, padarė didžiulę įtaką ne tik savo laiko žmonėms.
Suprasti ir atjausti
„Norėdami geriau pažinti Bažnyčią, turime išmokti skaityti laiko ženklus”, – minint pal. J. Matulaičio metus akcentavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atliepdamas pal. Jurgio kvietimą „pažinti savo gadynę, suprasti ir atjausti savo laikų žmones su jų norais, troškimais, siekimais ir tikslais“.
Dvasinis tvirtumas bei ramybė padėjo vyskupui būti „tėvu ir vadu šioje vargingoje dvasinėje kelionėje“, kaip pal. J. Matulaitis sakė savo ingreso kalboje.
Būdamas Vilniaus vyskupu jis gerai suprato, kad ekonominės, moralinės ir tautinės suirutės metu svarbu žadinti žmonių sąmoningumą, idant jie gyvenimo pamatus klotų ant tvirtos uolos, o ne smėlio. Savo bendradarbius pal. J. Matulaitis ragino „visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti ir atgaivinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti“.
Palaimintojo „Užrašuose“ tarsi ataidi šių dienų aktualijos. Kiek daug pasimetusių, susipriešinusių, piktų ir nelaimingų žmonių, ieškančių, ką apkaltinti dėl bėdų, užuot gręžus žvilgsnį į tikrąjį Gelbėtoją,siūlantį ne trumpalaikės sėkmės, bet amžinojo gyvenimo perspektyvą.
Viešpaties patarimas yra labai paprastas ir veiksmingas: nedaryk kitam, ko nenorėtum, kad tau darytų, ir daryk kitam, ką nori, kad tau darytų.
„Viešpaties patarimas yra labai paprastas ir veiksmingas: nedaryk kitam, ko nenorėtum, kad tau darytų, ir daryk kitam, ką nori, kad tau darytų“, – priminė kardinolas A. J. Bačkis, akcentuodamas šventųjų rodomą pavyzdį: gėris skleidžiasi ten, kur nebijoma juo dalytis. Ne veltui palaimintasis Jurgis savo vyskupo šūkiu pasirinko raginimą: „Nugalėk blogį gerumu“.
Ses. A. Pajarskaitė: Caritas atkurtas tik pal. Jurgio dėka
1988 m. rugpjūčio 26 d. moterų iniciatyvinė grupė, vadovaujama ses. Albinos Pajarskaitės, pasirašė Katalikiško moterų sambūrio Caritas įkūrimo aktą ir šio sambūrio globėju pasirinko palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Kodėl palaimintąjį Jurgį?
„Jis – Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje, jis – labiausiai karitietis. Tik palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo dėka buvo atkurtas Caritas Lietuvoje“, – įsitikinusi ses. Albina Pajarskaitė.
Pal. J. Matulaičio globojamas Caritas išaugo į vieną didžiausių organizacijų šalyje. Vien per praėjusius metus Caritas pagalbos sulaukė apie 40 tūkst. žmonių. Bendruomenė vienijo apie 270 Caritas darbuotojų ir beveik 4 tūkst. savanorių.
Caritas Lietuvoje sukūręs vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą. Kaip akcentavo pal. Matulaitis, nepaisant tautybės, religijos ar kitų skirtumųatsiliepiama į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Stokojantys aprūpinami maistu, drabužiais, kitais daiktais, padedama patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes. Caritas jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama integruotis į visuomenę.
Teologas, profesorius, diplomatas
Jurgis Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime, 5 km į šiaurę nuo Marijampolės, ūkininkų šeimoje. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje. Nuo 15-os sirgo kaulų tuberkulioze, tad 1889 m. išvykęs į Lenkiją ir pas pusbrolį gyvendamas Kelcuose dvejus metus mokėsi privačiai. Gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu.
1891 m. įstojo į Kelcų kunigų seminariją. Caro valdžiai 1893 m. šią seminariją uždarius, toliau studijavo Varšuvos seminarijoje. 1895 m. ją baigė geriausiais pažymiais ir buvo rekomenduotas į Petrapilio dvasinę akademiją, kur pelnė aukso medalį bei įgijo magistro laipsnį.
1898 m. Petrapilyje įšventintas kunigu, po metų išvyko studijuoti į Fribūrą Šveicarijoje. 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją ir įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Dėl ligos paūmėjimo, grėsusio kojos amputacija ar net mirtimi, pal. J. Matulaitis 1904 m. turėjo nutraukti darbą Kelcų kunigų seminarijoje, kurioje dėstytojavo nuo 1891-ųjų. Jau sveikdamas jis prisiėmė kapeliono pareigas mergaičių amatų mokykloje, nes tai derėjo su seserų jam tuo metu teikiama globa ir slauga. Įsitraukė į plačią krikščionišką socialinę veiklą, organizavo darbininkus, steigė vaikų prieglaudas, padėjo vargšams.
1907–1911 m. dėstė Petrapilio dvasinėje akademijoje. Profesoriaudamas apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti merdėjančią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio įžadus. 1911 m. tapo marijonų vienuolijos generolu. 1914–1918 m. gyvendamas Varšuvoje, įsteigė vienuolyną Bielianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats rinko jai aukas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją.
1918 m. gruodžio 1 d. konsekruojamas vyskupu ir paskiriamas vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus, sykiu vadovaudamas marijonams. 1924 m. įsteigė Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregaciją.
1925 m. atsisakė Vilniaus vyskupo pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu bei Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi. Daug prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu pagerinimo, bažnytinės Lietuvos provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo.
Mirė Kaune 1927 m. sausio 27 dieną.Jau per arkivyskupo J. Matulaičio laidotuves Kaune kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas prabilo apie jį kaip apie šventąjį. „Tikrai šventu vyru“Jurgį Matulaitį pavadinoPopiežius Pijus XI.
Garsas apie J. Matulaičio šventumą dar labiau pasklido jo kūną 1934 m. spalio 24 d. perkėlus iš Kauno arkikatedros kriptos į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Šioje bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio palaikais tapus lengviau prieinamam, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą. Ant sarkofago daugėjo raštelių su padėkomis už gautąsias malones.
Palaimintuoju paskelbė Jonas Paulius II
Pal. J. Matulaičio beatifikacijos byla pradėta 1953 metais, Romos vyskupijoje.Iki 1978 m. gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus iš įvairių ligų. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II įvertino Dievo tarno Jurgio Matulaičio dorybes kaip tikrai labai didvyriškas bei suteikė jam garbingojo Dievo tarno titulą. 1987 m. Jurgis Matulaitis paskelbtas palaimintuoju.
Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių homilijoje citavo Evangeliją pagal Matą:„Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją“.
Pasak Šventojo Tėvo, tai pati geriausia ir tiksliausia pal. Jurgio gyvenimo ir veiklos santrauka: „Visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška tarnystė. Negailėjo savęs, nesiekė išsaugoti savo gyvenimo. Daugelį kartų buvo pasirengęs jį prarasti. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią žmogus tegali atrasti Kristuje“.
xxx
Knygą „Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Štrichai portretui“ parengusi ses. Viktorijos Plečkaitytės MVS išskiria pal. J. Matulaičio dažniausiai minimas Šv. Rašo citatas, raktines sąvokas bei liudijimą pačiu savo gyvenimu.
Šv. Rašto citatos
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. (Jn 12,24)
Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. (Mt 16, 24)
Raktinės palaimintojo J. Matulaičio sąvokos
Dievas ir Jo garbė kaip (žmogaus gyvenimo) centras, ašis, tikslas.
Dievo Karalystė ir jos kūrimas žemėje.
Geros valios žmonių telkimas ir organizavimas dėl Dievo Karalystės.
Geriausias būdas rūpintis savimi yra pamiršti save.
Liudijimas savo gyvenimu
Gilus asmeninis ryšys su Dievu, paieškos priemonių ir būdų gyventi intensyvų vidinį gyvenimą išorinės veiklos sūkuryje.
Fizinės negalios ir dosnaus savęs dovanojimo santykis.
Gebėjimas skaityti laiko ženklus ir kūrybingai į juos atsiliepti.
Drąsa ir nuolankumas viename.
Visuomenės procesų pažinimas, jų svarbos suvokimas net ir Dievo Karalystės žemėje kontekste.
Laikysena asmeniškų negatyvių patirčių (ligos, kitų nesupratimo, šmeižto, kaltinimo) akivaizdoje.
Kaip „susipažinti“ su pal. J. Matulaičiu
Pasak ses. V. Plečkaitytės, „susipažinti“ su pal. J. Matulaičiu geriausiai gali padėti knygos:
St. Yla, „Jurgis Matulaitis“ – populiariu stiliumi parašyta išsami palaimintojo biografija.
T. Gorski, monografija „Jurgis Matulaitis“ – išsami ir moksliškai parengta palaimintojo biografija.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio „Užrašai“.
E. Mtulewicz, „Viešpatie, kaip aš Tave myliu“ – Pal. Jurgio minčių – maldų rinkinys iš įvairių jo raštų.
Jaunimui ypač tinkama G. Adomaitytės knyga „Kelio dulkės. Baltos rožės“.
V. Plečkaitytė, „Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Štrichai portretui“.
Piligrimystė Marijampolės krašte
„Susitikimui“ ir asmeninei bendrystei su pal. J. Matulaičiu gali pasitarnauti piligrimystės į Marijampolę. Labai tinkamos mėnesio 12-osios dienos, ypač kai jos yra šiokiadienį, ir Marijampolėje vyksta mažieji atlaidai“, – sakė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sesuo Viktorija.
Maldininkai laukiami Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo Jurgio žemiškieji palaikai – relikvijos, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje, jo gimtinėje Lūginės kaime. Marijampolėje rengiamos ekskursijos palaimintojo pėdomis.
Carito diena Palaimintojo Jurgio atlaiduoseMarijampolėje minima liepos mėnesį. Pasak ses. V. Plečkaitytės, atlaidai visuomet vyksta tą savaitę, kurioje yra liepos 12 d., o Carito diena yra šeštadienis prieš baigiamąjį atlaidų sekmadienį. Jos dalimi tapo pėsčiųjų piligrimystė iš Lūginės į Marijampolę.
Piligrimystės Vilniuje ir Kaune
Maldininkai laukiami ir Vilniaus arkikatedroje, kurios vienoje iš koplyčių saugoma palaimintojo Jurgio I laipsnio relikvija.
Vilniaus Piligrimų centras parengęs ekskursijas palaimintojo Jurgio pėdomis po Vilnių, piligrimystės vyksta ir Kauno arkikatedroje bei Kauno Marijonų vienuolyne prie Šv. Gertrūdos bažnyčios.
Tekste panaudotos ištraukos iš kardinolo A. J. Bačkio kalbos pal. J. Matulaičio metų pradžiai Vilniaus arkikatedroje.
Pal. J. Matulaičio biografija, kurią papildė ir patikslino Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija.
