Pakistane krikščionė Aniqa Atiq nuteista mirti už įrašus socialiniuose tinkluose, ir tai yra jau antras atvejis, kai už prieštaringai vertinamo įstatymo pažeidimus šalyje skiriama mirties bausmė.
26 metų moteriai skirta ne tik kalėti 24 metus, bet ir 1 100 eurų bauda.
Šaltiniai teigia, kad krikščionė dalijosi šventais islamo atvaizdais, ir juos platino naudodamasi įvairiomis programėlėmis ir socialiniais tinklais.
Jos draugas apie tai pranešė policijai.
Tai jau antras kartas nuo metų pradžios, kai teisėjai skyrė mirties bausmę byloje, kurioje kaltinama „piktžodžiavimu”.
Pastarosiomis dienomis krikščioniui, ilgiausiai šalyje kalinčiam žmogui dėl tokio kaltinimo, kalėjimo bausmė iki gyvos galvos buvo pakeista mirties bausme.
Taigi, grįžkime prie jaunos moters atvejo. 2020 m. gegužę ji buvo suimta ir apkaltinta, kad savo „WhatsApp” paskyroje skelbė „šventvagišką informaciją” (t. y. islamo religinių figūrų atvaizdus, – red. past.). Jos draugas Hasnatas Farooqas (Hasnatas Farugas) pasiūlė jai skubiai ištrinti nuotraukas, tačiau moteris jo nepaklausė. Tuomet jos draugas pateikė skundą Pakistano policijos specialiajam kompiuterinių nusikaltimų padaliniui.
Teigiama, kad teisėjai gavo 36 puslapius su „kaltinamąja” medžiaga, aptikta asmeniniame moters kompiuteryje, USB atmintinėje, telefono kortelėje, išmaniajame telefone ir atminties kortelėje.
Merginos vaikinas teigia esantis religingas žmogus, kuriam nepatinka merginos „provokacijos”. Todėl jis ir pradėjo rinkti įkalčius, nors šaltiniai teigia, kad jis moters buvo tiesiog atstumtas ir taip jai atkeršijo.
Teigiama, kad moteris platino „jautrią ir musulmonų tikėjimą įžeidžiančią medžiagą ir jutubo kanale”.
Aktyvistai ir kritikai primena, kad įstatymu dažnai naudojamasi asmeniniams ginčams spręsti arba susidoroti su konkurentais, mažumomis (įskaitant krikščionis) ar net musulmonais, žinant, kad teismas dažnai baigiasi kaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamajam.
Praeityje panaši byla, susijusi su krikščione moterimi, jau daugelį metų nuteista mirties bausme, sukėlė sensaciją vietos ir tarptautiniu mastu. Organizacijų, aktyvistų judėjimų, vyriausybių ir paties popiežiaus Pranciškaus įsikišimas leido moterį išlaisvinti .
