Pastaruoju metu paveldosaugininkai susiduria su skulptūrėlių iš koplytstulpių, koplytėlių vagystėmis. Dėl šio fakto vertybių savininkai, valdytojai raginami jas perkelti į muziejus, autentiškose vietose pastatant kopijas. Jau daug kur taip ir pasielgta. Vis dėlto, problema niekur neišnyko.
Paskutinis atvejis – Šilalės rajone
Paskutinis atvejis įvyko Šilalės rajone, Degučių kaime, iš XX a. pr. koplytstulpio pavogtos į kultūros vertybių registrą įtrauktos Šv. Roko ir skulptūrinės grupės skulptūrėlės.
Kaip nurodo Policijos departamentas, apie vagystę pranešta penktadienį. Jog skulptūrėlės dingo, pastebėta kovo 27 dieną.
Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną, nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 14943), esančio Degučių II kaime, Laukuvos seniūnijoje, Šilalės rajone, jame nerado Šv. Roko ir skulptūrinės grupės skulptūrų. Skulptūrinę grupę sudarė Šv. Izodoriaus, Angelo ir jaučių poros skulptūrėlės.
Pranešama, kad dingusios skulptūros yra valstybės saugomos kultūros vertybės, turinčios didelę kultūrinę vertę.
Paveldo apsaugos specialistai, atsižvelgdami į pastaruoju metu padažnėjusias kilnojamųjų kultūros vertybių vagystes, kreipėsi į daugelį savivaldybių, kuriose vagysčių mastai ypač dideli, ir rekomendavo vertingas skulptūrėles perkelti į muziejus, o jų vietoje patalpinti kopijas.
Visuomenės prašoma pagalbos ieškant šių ir kitų dingusių skulptūrų, registruotų Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąraše.
Specialus renginys
Dingusių kilnojamųjų kultūros vertybių problematika, jų perkėlimo į muziejus aspektai neseniai su muziejininkus buvo aptarti KPD Kauno teritorinio skyriaus organizuotame renginyje „Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos probleminiai klausimai KPD bei muziejų akiratyje“. Renginys vyko Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Pranešimus šia tema skaitė KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistai Ričardas Dediala ir Gintaras Ivanavičius.
Pranešėjai akcentavo, kad nepaisant liūdnos vagysčių tendencijos, išviešinus kilnojamųjų kultūros vertybių dingimo faktus, dažnai tos vertybės atsirasdavo ir būdavo pristatomos į muziejus. Taip pat pastaruoju metu dauguma bažnyčių klebonų nori perduoti į muziejus bažnyčiose saugomus liturginius rūbus ir indus, kurie yra ypač vertingi, bet blogos būklės, todėl tikimasi geresnės apsaugos muziejuose.
Su renginyje dalyvavusiais Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Lietuvos etnografijos muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus, Prienų krašto muziejaus ir kt. atstovais taip pat kalbėta ir apie informacijos pasidalijimą, aptarta ir itin aktuali archeologinio paveldo patekimo į muziejus problematika, „juodųjų archeologų“ ieškomi ir perduodami radiniai. Akcentuota šiuo metu išryškėjusi XX a. šarvuotos technikos fragmentų perdavimo muziejams problematika, pasidalinta patirtimi, ką daryti muziejui gavus XX a. šarvuotos technikos artefaktų, kaip atpažinti, ar visais atvejais jie yra vertingi ir perduotini svarstyti Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybai.