Pablogėjus Stelmužės ąžuolo būklei, ieškoma specialistų pagalbos

Pablogėjus Zarasų rajone esančio Stelmužės ąžuolo būklei, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ieško specialistų pagalbos, antradienį pranešė direkcija.

Pasak pranešimo, planuojama skelbti viešąjį pirkimą, kad arboristai įvertintų medžio būklę ir pasiūlytų galimus sprendimus, kaip pratęsti ąžuolo gyvavimą.

Praėjusią savaitę ąžuolą apžiūrėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos bei Zarasų rajono savivaldybės specialistai.

Anot direkcijos, kai kurios prieš keletą metų įrengtos šakų atramos nevisiškai atlieka savo funkcijas, atramas ir jų tvirtinimus reikia koreguoti.

Pastarąjį kartą Stelmužės ąžuolas buvo tvarkytas 2021 metais. Atsižvelgiant į arboristų rekomendacijas, ąžuolui įrengtos keturios naujos medinės atramos, atsargiai paremiant gyvas kamienines šakas. Šitaip siekta kuo ilgiau ąžuolą išlaikyti žalią.

Pernai pastebėta, kad ąžuolo būklė prastėja, rudenį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija paskelbė pirkimą, bet jis neįvyko, nes vieninteliai dokumentus teikę tiekėjai nurodė didesnę nei numatyta darbų kainą.

Stelmužės ąžuolas prižiūrimas jau daugelį metų. Vienas žymiausių Europos arboristų, čekų mokslininkas Martinas Nemecas stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą nuo 2005 metų. 2016-aisiais jis parengė išsamų Stelmužės ąžuolo tvarkymo planą.

Pagal jį, svarbiausios ąžuolo gelbėjimo priemonės buvo neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, todėl medis buvo aptvertas. Buvo pašalintos grindinio trinkelės, išardyti laiptai, įrengta nauja tvora bei medžio apžiūros aikštelė. Taip pat buvo papildytas polajo substratas, įrengti vandens įsigėrimo kanalai, rinktuvai ir mulčiuota ąžuolo skiedromis, iškirsti šviesą užstojantys aplinkiniai medžiai, ąžuolo lajoje atsargiai nugenėtos šakų viršūnėlės, palengvintos galinčios nulūžti šakos.

svarbiausios ąžuolo gelbėjimo priemonės buvo neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, todėl medis buvo aptvertas

Šios priemonės pagerino medžio būklę, tačiau jokiomis priemonėmis neįmanoma sustabdyti negrįžtamų medžio senėjimo procesų, pažymi direkcija.

Spėjama, kad Stelmužės ąžuolas yra seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių, galbūt net trečiasis pagal senumą Europoje. Specialistai spėja, kad medžiui galėtų būti apie 1,5 tūkst. metų. Jo apimtis 1,3 metro aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – 13 metrų. Į viršų medis stiebiasi 19 metrų.

Viršūnės ąžuolas neturi nuo senų laikų, čia atsivėrė kiaurymė, kuri vis gilėja, todėl ąžuolą teko gydyti.

2016 metais Stelmužės ąžuolas buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio konkurse. Lietuvą garsinančio gamtos paminklo genams išsaugoti iš jo gilių įvairiose Lietuvos vietose auginami ąžuoliukai. Vienas Stelmužės ąžuolo vaikaitis auga Vilniuje, prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

1 KOMENTARAS

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version