Ortodoksų Bažnyčios ir bendruomenės, kurios laikosi Julijaus kalendoriaus, švenčia Didžiąją Savaitę ir rengiasi Velykoms. Kai kurias bendruomenes iš Jeruzalės pasieks šventoji ugnis.
„Viskas, kuo tikime, viskas, ką mylime, viskas, kuo viliamės kaip krikščionys ortodoksai, yra susiję su Velykomis, iš kurių gauname visą gyvybingumą, per kurių prizmę viską suprantame ir kurios viskam suteikia tikrą prasmę“, – velykiniame sveikinime parašė Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, sveikindamas savo tikinčiuosius su Kristaus prisikėlimu.
Didžiosios savaitės skaitiniai, liturgija, himnai padeda įsijausti į įvykius Jeruzalėje prieš du tūkstančius metų, patiems pasijusti tų įvykių veikėjais. Dar vienas simbolinis tiltas, jungiantis tikinčiuosius ortodoksus, Jeruzalę ir Velykas, yra šventoji ugnis. Iš Jeruzalės, iš Kristaus Kapo bazilikos, pasak tradicijos, pastatytos toje vietoje, kur įvyko Kristaus prisikėlimas, ji atgabenama į kitus kraštus, nuo jos velykines žvakes uždega Ortodoksų Bažnyčių vyresnieji ir perduoda šią ugnį visiems savo bendruomenių nariams.
Graikų ortodoksams ši tradicija tokia brangi, jog krašto valdžia siunčia į Izraelį lėktuvą vien tam, kad parvežtų šventosios ugnies šioms Velykoms. Atėnuose nusileidžiantį lėktuvą iškilmingai pasitinka ortodoksų ganytojų ir civilinės valdžios atstovų grupė. Nuo iš Jeruzalės atvežto žibinto su šventąja ugnimi uždegami kiti žibintai ir vietos avialinijų skrydžiais nugabenami į kitus Graikijos miestus.
„Tegu Kristaus Prisikėlimo šviesa, iš Šventojo Kapo pasklidusi šviesa apšviečia žmonių sielas ir sušildo jų širdis“, – tokiais ar panašiais žodžiais Jeruzalės patriarchas Teofilius III šventosios ugnies įteikimo ceremonijoje Šventojo Kapo bazilikoje sveikina jos atvykusias delegacijas. Prieš pandemiją šventoji ugnis buvo gabenama į Graikiją, Rusiją, Ukrainą, Gruziją, Kazachstaną, Kiprą, Moldovą, Baltarusiją ir Lenkiją. Deja, koronoviruso pandemija šią tradiciją, kaip ir daugelį kitų, laikinai nutraukė arba suvaržė. Dėl įvairių sunkumų kai kurių šalių ortodoksų praėjusiais metais nepasiekė, panaši padėtis ir šiais metais. Tais atvejais, kai pasiekė, atsisakyta tradicinių šventinių bendruomeninių apeigų. Praėjusiais metais šventoji ugnis buvo atgabenta į Atėnus, tačiau atsisakyta jos išvežiojimo po visą kraštą.
Laimė, kraštai ir Ortodoksų Bažnyčios taip pat suranda būdų, kaip išlaikyti ir išsaugoti joms brangią tradiciją. „Šventosios ugnies, atgabentos iš Jeruzalės, tradicija bus pratęsta ir šiais metais, gerbiant galiojančias sveikatos apsaugos normas“, – nurodoma kitos ortodoksų daugumos valstybės, Rumunijos, ortodoksų patriarchato pranešime. Pasak jo, šventoji ugnis šalį pasieks Didįjį šeštadienį, gegužės 1-ąją. Ji bus atgabenta į tarptautinį Bukarešto oro uostą lėktuvu. Oro uoste jau lauks visų Rumunijos ortodoksų vyskupijų atstovai, kurie ją nugabens į savo vyskupijų centrus, o iš čia šventoji ugnis pasklis po visas parapijas. Šeštadienio vakarą Rumunijos ortodoksų patriarchas Danielius šventąją ugnį iškilmingai priims savo katedroje.
Šventosios ugnies tradicija svarbi ir Ukrainoje. Praėjusiais metais ją pavyko atskraidinti privačiu lėktuvu. Šiais metais, praneša Ukrainos žinių agentūra „RISU“, nuspręsta viską paaukoti rytų Ukrainoje dislokuotiems kariams, kurie gyvena nuolatos rusenančio konflikto sąlygomis. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Epifanijus balandžio 27 dieną priešais savo katedrą Kijeve esančioje aikštėje pašventino penkis tūkstančius velykinių pyragų, kuriuos kariuomenės kapelionai išdalins toli nuo šeimų budintiems kariams, pasienio tarnybų nariams.
