Neseniai vykusios kelionės po Lotynų Ameriką metu „Opus Dei” prelatas monsinjoras Fernando Ocárizas davė interviu Čilės laikraščiui „El Mercurio”, kuriame kalbėjo įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie moterų vaidmenį, popiežiaus Pranciškaus paskelbtą reformą ir atsaką tiems, kurie „Opus Dei” laiko „konservatyvia, galinga ir paslaptinga“.
„Kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir priežastis vertinti tikrovę. Jei kai kurie žmonės ją taip suvokia, taip yra todėl, kad yra kažkas objektyvaus ir (arba) subjektyvaus, kas gali sukelti tokį įspūdį“, – sakė trečiasis šventojo Josemaría Escrivá (Chosemarijos) įpėdinis, tapęs „Opus Dei” vadovu.
„Atlikti Darbą [Opus Dei] geriau žinomą iš dalies yra kiekvieno nario užduotis: autentiškai gyventi pagal savo pašaukimą. Tai kažkas didingo ir nuostabaus, nors suprantu, kad norint tai suprasti nuodugniai, reikia tikėjimo perspektyvos“, – pridūrė prelatas.
„Tačiau manau, kad žmogiškuoju lygmeniu tie, kurie pažįsta „Opus Dei” iš arti, gali įžvelgti normalius žmones, turinčius dorybių ir trūkumų. Norėčiau, kad būtume žinomi kaip linksmi, paprasti ir ramūs žmonės, taikūs, su kuriais lengva susidraugauti, atviro ir supratingo mentaliteto žmonės“, – tęsė jis.
F. Ocárizas išreiškė troškimą, kad „būtų pripažįstama „Opus Dei” tikinčiųjų įvairovė, o ne tik keli, kurie įgyja tam tikrą reikšmę visuomenėje. Taip būtų matyti, kad kiekvienas iš jų stengiasi gyventi tikėjimu iki galo, kartu gyvendamas su savo trūkumais ir stengdamasis savo talentus panaudoti šeimos, draugų ir visuomenės labui.“
Prelatas taip pat pabrėžė, kad „pagrindinis „Opus Dei” indėlis – lydėti pasauliečius (98 proc. jos narių), kad jie vienas po kito galėtų būti Bažnyčios evangelizacinės misijos pagrindiniai veikėjai vidury pasaulio“.
Pažymėjęs, kad „Opus Dei” charizma siekia ieškoti Dievo ir susitikti su Juo „paprastame gyvenime, darbe, šeimoje, gatvėje“, F. Ocárizas priminė, kad šventasis Josemaría, bendruomenės įkūrėjas, sakė, jog „būdai, kaip daryti ir sakyti dalykus, keičiasi, bet esmė, dvasia, išlieka“.
„Šia prasme žinoti, kaip keistis, būtina, norint būti ištikimam misijai, tačiau bet koks pokytis turi būti modeliuojamas iš esmės, iš tos šerdies, kurios negalime pakeisti, nes, kaip ir kiekviena charizma, ji yra Dievo dovana“, – pabrėžė jis.
2022 m. liepą popiežius Pranciškus motu proprio „Ad charisma tuendum“ (liet. charizmos apsaugai) nurodė reformuoti „Opus Dei“, pertvarkant apaštalavimo įstatus; šis darbas, kaip birželio mėnesį pažymėjo prelatas, vykdomas koordinuojant su Dvasininkijos dikasterija Vatikane, „dialogo ir pasitikėjimo atmosferoje“.
Interviu „El Mercurio“ F. Ocárizo paklausė, ar šešiolikmetis gali laisvai apsispręsti dėl savo pašaukimo, į ką prelatas atsakė: „Laisvė yra esminis reikalavimas bet kokiam pašaukimui. Įstoti į „Opus Dei” galima tik sulaukus 18 metų, kai žmogus yra pilnametis.“
„Jei kas nors mano, kad turi pašaukimą, gali iš anksto pradėti atpažinimo procesą, tačiau žinodamas, kad dar nėra „Opus Dei” narys, ir visada turėdamas aiškų tėvų leidimą“, – tęsė prelatas.
„Nuo tos akimirkos, kai žmogus paprašo priimti jį į darbą, iki galutinio įsijungimo į jį, yra keletas formavimosi etapų, kurie trunka mažiausiai šešerius ar septynerius metus“, – pridūrė jis.
Kiekvienais metais, aiškino F. Ocárizas, „asmuo turi išreikšti savo norą tęsti: tai nėra automatinis procesas, veikiau jis reikalauja labai gilaus asmeninio įžvalgumo ir laisvės“.
Paklaustas apie pašaukimų skaičiaus mažėjimą Čilėje, prelatas pastebėjo, kad „labiausiai sekuliarizuotose šalyse susiduriame su tais pačiais sunkumais kaip ir visa Bažnyčia“.
„Ten, kur Bažnyčia auga, – tęsė F. Ocárizas, – auga ir „Opus Dei“. Ypač daugėja pasauliečių vyrų ir moterų, kurie, įkvėpti šventojo Chosemarijos, nori siekti šventumo ir yra pasirengę sukurti šeimą.“
Toliau prelatas apgailestavo, kad mažėja „žmonių, kurie laikosi celibato – Dievo dovanos, kuri šiandien galbūt mažiau suprantama, nors Bažnyčią labai praturtina“.
Kalbėdamas apie tai, kaip vadovybė sprendžia piktnaudžiavimo atvejus, F. Ocárizas pabrėžė, kad „nuo 2013 m. „Opus Dei” veikia nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos protokolas, kuris įformina apdairias priemones, jau dešimtmečius taikomas darbuose, ir įtraukia naujausius Bažnyčios nuostatus“.
Be to, „dirbama kuriant specialius gydymo ir sprendimo kanalus, kad būtų galima priimti žmones, kurie nori būti išklausyti“.
Kalbėdamas apie moterų vaidmenį Bažnyčioje ir konkrečiai „Opus Dei”, F. Ocárizas pabrėžė, kad „pastaraisiais dešimtmečiais moterys plečia savo erdvę viešajame gyvenime, praturtindamos jį savo nepakeičiamu indėliu. Bažnyčioje jų vaidmuo išaugo visais lygmenimis, įskaitant, pavyzdžiui, paskyrimus į atsakingas pareigas Vatikano kurijoje.“
„Opus Dei“ moterys nuo pat pradžių buvo administracijoje kartu su šventuoju Chosėmarija ir jo įpėdiniais, ir jos yra savarankiškos vyrų atžvilgiu vadovaudamos savo mokiniams, teigė jis.
„Augant moterų skaičiui įmonių ar institucijų administracijoje, vis daugiau moterų „Opus Dei”, kaip ir jų amžininkių, užima atsakingas pareigas, ir nuostabu matyti, kokį mastą gali suteikti jų tarnystė“, – pastebėjo prelatas.
