Neseniai paskelbta Nyderlandų krikščionių demokratų partijos (CDA) mokslinė ataskaita apie embrionų auginimą prieštarauja 1993 m. partijos principų programoje išdėstytai pozicijai dėl embrionų.
Tokią medicinos etikos specialisto profesoriaus Theo Boerio (Teo Bojerio) nuomonę paskelbė olandų dienraštis „Nederlands Dagblad”.
T. Boeris, minėtos partijos narys, pirmadienį kalbėjo krikščionių demokratų susirinkime. Ataskaita buvo pristatyta partijos vadovui ir partijos atstovui spaudai.
Nors joje ir toliau nenoriai pasisakoma dėl embrionų auginimo, tačiau įžvelgiamos tam tikros galimybės auginti embrionus sunkių paveldimų ligų tyrimams.
Pasak autorių, būtina rasti pusiausvyrą tarp gyvybės kaip dovanos ir gyvybės kaip užduoties. Ataskaitoje teigiama, kad tam tikromis sąlygomis leistini moksliniai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip saugiai išvengti genetinių ligų, naudojant DNR modifikaciją.
Viena iš tokių sąlygų – kad tyrimai būtų apriboti, pavyzdžiui, tik vienu papildomu embrionu, išaugintu atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
Žmogaus gyvybė
Ataskaitoje teigiama, kad embrionai iš esmės yra verti apsaugos.
„Viena vertus, mes pripažįstame, kad verta saugoti gyvybę. Tačiau, kita vertus, pripažįstame, kad yra kitų vertybių, kurios kartais nusveria apsaugos vertingumą; pavyzdžiui, motinos gyvybė, kuriai gresia pavojus”, – tuomet aiškino autoriai.
Svarstantys apie vaisiaus nutraukimą, kad būtų išgelbėta motinos gyvybę, susiduria su dilema, sako T. Boeris. Tai skiriasi nuo embriono paaukojimo moksliniams tyrimams.
Užuot išsprendus dilemą, čia ji sukuriama, sako jis. Nors sako, kad nesiginčija, jog embrionas jau yra žmogus, tačiau T. Boeris atkreipia dėmesį, kad embrionų auginimas moksliniams tyrimams reiškia sukurti žmogaus gyvybę tik tam, kad ją būtų galima panaudoti instrumentiškai. Tikimybė, kad embrionas išgyvens, lygi nuliui. Ketinimas sukurti yra ketinimas nužudyti, sako medicinos etikos specialistas.
Jei nariai ir frakcija sutiks su pranešime išsakytomis mintimis, kyla klausimas, ar krikščioniškoji demokratija reiškia tik perimti kitų partijų pozicijas su trisdešimties metų atidėjimu.
„Jūs atsisakote ne tik savo principų, savo kolegų krikščionių partijų, bet ir rinkėjo, kuris gali pasirinkti daugybę kitų partijų, norinčių leisti auginti embrionus jau šiandien, o ne rytoj”, – nesutinka T. Boeris.
