Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis (Vilemas Aleksanderis) šeštadienį paskelbė istorinį karališkąjį atsiprašymą dėl Nyderlandų dalyvavimo taikant vergiją, pažymėjęs, kad jaučiasi „asmeniškai ir smarkiai“ paveiktas.
Amsterdame vykusiose „Keti Koti“ („nutraukti grandines“ surinamiečių kalba) iškilmėse, skirtose paminėti 150-ąsias vergijos panaikinimo metines, dalyvavo tūkstančiai vergų iš Pietų Amerikos Surinamo valstybės ir Karibų jūros Arubos, Bonero ir Kiurasao salų palikuonių.
„Šiandien stoviu čia prieš jus kaip jūsų karalius ir kaip vyriausybės dalis. Šiandien atsiprašau asmeniškai“, – sakė Willemas Alexanderis, sulaukęs garsių susirinkusiųjų šūksnių.
„Labai tai išgyvenu širdimi ir siela“, – sakė monarchas susirinkusiesiems į renginį, kuris silpnai lynojant vyko sostinės parko „Oosterpark“ soduose.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) oficialų atsiprašymą vyriausybės vardu paskelbė pernai gruodį.
Nebuvo aišku, ar monarchas paseks premjero pavyzdžiu ir karališkosios šeimos vardu atsiprašys dėl prekybos, kuri, kaip teigia mokslininkai, atnešė didžiulius turtus jo protėviams karališkuosiuose rūmuose.
„Prekyba vergais ir vergovė pripažįstama nusikaltimu žmonijai“, – sakė karalius.
„Oranžo rūmų monarchai ir valdovai nesiėmė jokių veiksmų prieš tai.“
„Šiandien, šią dieną, kai minime vergijos panaikinimą […], prašau atleidimo už aiškų veiksmų trūkumą“, – sakė Willemas Alexanderis savo kalboje, kurią tiesiogiai transliavo televizija.
Prieš ceremoniją vergų palikuonys ragino karalių pasinaudoti proga ir atsiprašyti.
„Tai svarbu, ypač dėl to, kad afro-olandų bendruomenė mano, jog tai svarbu“, – visuomeniniam transliuotojui NOS sakė Nacionalinio Nyderlandų vergovės istorijos ir paveldo instituto pirmininkė Linda Nooitmeer (Linda Noitmer).
„Tai svarbu vergovės istorijai apdoroti.“
„Kolonijų duoklės“
Jungtinėse Valstijose kilus judėjimui „Black Lives Matter“, Nyderlanduose prasidėjo dažnai sudėtingos diskusijos apie kolonijinę ir vergų prekybos praeitį, kuri šią šalį pavertė viena turtingiausiųjų pasaulyje.
Ir Nyderlandų karališkoji šeima dažnai atsidurdavo šių diskusijų centre.
Birželį paskelbtame Nyderlandų tyrime nustatyta, kad karališkoji šeima 1675–1770 metais iš kolonijų, kuriose buvo paplitusi vergovė, uždirbo 545 mln. eurų šios dienos pinigais.
Dabartinio karaliaus tolimi protėviai Willemas III (Vilemas III), Willemas IV (Vilemas IV) ir Willemas V (Vilemas V) buvo vieni iš daugiausiai uždirbusiųjų iš to, kas ataskaitoje pavadinta Nyderlandų valstybės „sąmoningu, struktūriniu ir ilgalaikiu dalyvavimu“ taikant vergiją.
2022 metais karalius Willemas Alexanderis paskelbė nurodęs užkonservuoti karališkąją paauksuotą karietą, išprovokavusią polemiką dėl rasizmo.
Šia prašmatnia žirgų traukiama auksine karieta Nyderlandų monarchas tradiciškai vykdavo į pirmąjį parlamento posėdį ir kitus valstybinius renginius, tačiau nuo 2015 metų ji nebuvo naudojama.
Polemiką dėl vergijos išprovokavo kairėje karietos pusėje matomas piešinys.
Piešinyje, pavadintame „Kolonijų duoklė“, matomi keli klūpantys juodaodžiai, teikiantys plantacijose užaugintas kakavą ir cukranendes savo baltiesiems šeimininkams, įskaitant jauną baltąją moterį, sėdinčią Nyderlandus reprezentuojančiame soste.
M. Rutte, gruodį paskelbęs ilgai lauktą atsiprašymą, vergiją pavadino „nusikaltimu žmonijai“, o Nyderlandų ministrai nuvyko į septynias buvusias kolonijas.
Po kelių dienų karalius savo kalėdinėje kalboje sakė, kad vyriausybės atsiprašymas yra „ilgos kelionės pradžia“.
Vergovė Suriname ir kitose olandų valdomose žemėse oficialiai buvo panaikinta 1863 metų liepos 1-ąją, tačiau iš tikrųjų šios praktikos buvo atsisakyta tik 1873 metais, po 10 metų trukusio „pereinamojo“ laikotarpio.
XVI ir XVII a. olandai savo imperijos ir kultūros „aukso amžių“ finansavo prekybai vergais išvežę apie 600 tūkst. afrikiečių, daugiausia į Pietų Ameriką ir Karibų jūros regioną.
