Šeimos klausimais dirbančios NVO pakartotinai kreipėsi į LR Seimo narius, ragindamos nepalaikyti gegužės 12 dieną svarstomo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-879 ir nevaisingumo gydymo organizacines bei finansines problemas spręsti būdais, kurie neblogintų teisinės žmogaus embriono apsaugos ir nekeltų etinių ir moralinių problemų.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo ir iš įstatymo išbraukti etinę nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Kreipimesi pabrėžiama, kad siūlomos įstatymo pataisos iš tikrųjų nesprendžia priežasčių, kodėl Lietuvoje mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga.
„Specialistų teigimu, tai, kad Lietuvoje kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoja mažas skaičius porų, yra susiję su keletu faktorių.
Pirmiausia, pagalbinio apvaisinimo procedūrai reikalingos medicininės indikacijos, kurias atitinka ne visi pacientai, finansuojami tik 2 ciklai, nefinansuojamos paslaugos nesusituokusioms poroms. Tačiau visus šiuos klausimus (išskyrus pastarąjį) galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus. Dabar galiojantis įstatymas to padaryti nekliudo, o siūlomos pataisos to nesprendžia“, – rašoma kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašiusios NVO taip pat atkreipia dėmesį, kad nepanaudotų žmogaus embrionų šaldymo prievolės atsisakymas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
„Europos Sąjungos teisė reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą”, – toliau teigiama kreipimesi.
Be kita ko priduriama: „Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina taip pat neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga ir kad nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos embriono sampratos”.
Taip pat pastebima, kad „Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje.“
Šeimos klausimais dirbančios NVO Seimo nariams pateikė kelis konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti nevaisingumo gydymo problemas tuo pačiu metu nebloginant žmogaus embriono teisinės padėties.
Pirmiausia siūloma pritarti pateiktam LR Seimo narių pasiūlymui, jog už pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimas būtų kompensuojamas Privalomo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto lėšomis;
Taip pat kviečiama įgyvendinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų donorystės programą (Prenatalinio įvaikinimo programą);
Siūloma įsteigti ir nevaisingumo statistikos registrą, kuriame būtų kaupiami duomenys apie vaiko negalinčias susilaukti poras (tai leistų valstybei turėti realią informaciją apie tai, kiek Lietuvoje yra nevaisingų porų, kiek iš jų galėtų susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu) ir jų nevaisingumo priežastis (tai leistų valstybei numatyti tinkamus ir tikslingus problemų sprendimo būdus).
Kadangi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektu ketinama įteisinti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, inter alia apimančias ir lytinių ląstelių paėmimą, konservavimą ir saugojimą (Projekto 2 straipsnis), NVO siūlo svarstyti galimybę dėl perteklinių embrionų kūrimo kylančias problemas spręsti ne žmogaus embrionų, bet moteriškų lytinių ląstelių (kiaušialąsčių) šaldymo būdu, kurių panaudojimas nesukuria etinių ir moralinių problemų.
Pasak kreipimosi autorių, pataisos yra reikalingos ne tiek nevaisingoms poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, kurioms tenka nedaug primokėti už embrionų šaldymą ir saugojimą, bet privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kurioms šis įstatymo reikalavimas išdidina kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje.
Tačiau žmogaus embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais. Pabrėžiama, kad jau anksčiau Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pasiūlymui išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengti valstybės lėšomis.
Priėmus šį pasiūlymą būtų kompensuojama tik tų žmogaus embrionų šaldymas ir saugojimas, kurių užsakovai yra poros, turinčios sveikatos draudimą, bet nepatenkintų verslo interesų, stovinčių už dabar siūlomų pakeitimų.
Kreipimąsi pasirašiusios NVO ragina dėl verslo interesų neatsisakyti etinių žmogaus embriono teisinės apsaugos aspektų ir rinktis tvaresnius, kreipimesi siūlomus, kelius spręsti nevaisingumo gydymo organizacines bei finansines problemas.
Kreipimąsi pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Rengimo šeimai asociacija, Pasaulio gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, asociacija „Už gyvybę“, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija bei Lietuvos tėvų forumas, Ateitininkų federacijos Medicinos studentų Ateitininkų korporacija „Gaja“, Asociacijos „Šviesos kampelis“ direktorė Jolanta Lipkevičienė, Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Raubickaitė-Navickienė.
