Tu tiek svajoji būti angelu! Jei ne tas purvas vis limpantis prie batų ir ne ta pečius slegianti sunki našta, tai kiltum aukštyn, skriste skristum…Svajoji, kaip meldiesi, paniręs Jo Artumos pripildytoje tylumoje, išsižiojęs spoksai į budas, paskendusius bevaizdėje kontempliacijoje.
Tarytum prie Dievo derėtų artintis prisidengus kauke. Lyg tau reikėtų slėpti savo randus ir savo sujauktą vidų nuo To, kuris pažinojo tave dar motinos įsčiose. Būtent, kai skrajoji, esi sunkus ir apgavikiškas.
Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė
