Dar vis pasitaikančios nuošliaužos nekelia grėsmės Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje stabilumui, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.
„Nuošliauža yra ir vizualinė tarša, ji duoda tą negražų vaizdą, kuris mums kelia nerimą, bet tai nekelia grėsmės pačiam kalno stabilumui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.
„Grėsmės pačiam kalnui nėra. Jo šerdis yra stabili“, – tvirtino ji.
Pirminiais duomenimis, trečiadienio nakties liūtis žalos Gedimino kalnui nepadarė.
„Kiekvieną rytą vizualiai apeinamas kalnas, vizualių įtrūkimų šiandien ryte nebuvo matyti“, – trečiadienį BNS sakė R. Kačkutė.
Už Gedimino kalno priežiūrą atsakingo muziejaus vadovė pabrėžė, kad slenka „ne kalnas, o jo paviršinis sluoksnis, velėna“.
Pasak jos, naujausia nuošliauža birželio 21 dieną susidarė dėl itin smarkios liūties, kai per pusantros paros iškrito trijų savaičių kritulių norma.
R. Kačkutės teigimu, kai per trumpą laiką susikaupia daug vandens, jis „nebetelpa“ kalno viduje, tuomet vanduo veržiasi per šlaitus, šie įmirksta ir dėl didelio svorio ima slinkti žemyn. Direktorė pažymėjo, kad Gedimino kalno šlaitai nėra natūralūs, jie dirbtinai supilti.
R. Kačkutės teigimu, kai per trumpą laiką susikaupia daug vandens, jis „nebetelpa“ kalno viduje, tuomet vanduo veržiasi per šlaitus, šie įmirksta ir dėl didelio svorio ima slinkti žemyn.
Likviduojant nuošliaužą nukasamas paviršinis gruntas ir šlaitas sutvirtinimas. Pasak direktorės, naujausią nuošliaužą sutvarkyti ketinama iki liepos 15 dienos.
„Gruntas, kurį nukasame tvarkydami nuošliaužą, vis tiek būtų nukastas tvarkant kalną ir tvirtinamas naujomis priemonėmis. Tai yra neišvengiama. Kažkuria prasme taip tvarkome kalną“, – sakė R. Kačkutė.
Ji pažymėjo, kad nuošliaužos Gedimino kalne yra natūralus procesas.
„Tai vyks, kol nesutvarkysime viso kalno“, – sakė R. Kačkutė.
Nacionalinio muziejaus direktorė pranešė, jog yra nustatyta dar viena vieta kalne, kur susidariusi nuošliaužos grėsmė. Anot jos, jau imtasi prevencinių darbų siekiant užbėgti jai už akių.
Direktorės teigimu, prevencija galima užsiimti, kai žinoma, kuris tiksliai plotas juda.
„Yra tam tikra technika, uždedamas toks geležinis tinklas, kuris sulaiko, jeigu kartais slinktų kalnas“, – sakė ji.
Ji tvirtino, kad gera žinia yra tai, jog muziejus išmoko ankstesnių nuošliaužų pamokas ir jau žino, kaip su jomis tvarkytis.
Ilgalaikėmis priemonėmis šiuo metu sutvarkytas maždaug penktadalis Gedimino kalno.
„Dabar galime drąsiai sakyti, kad technologija pasiteisino, ten (sutvarkytame šlaite – BNS) jokių pakitimų nėra“, – teigė R. Kačkutė.
Jos duomenimis, maždaug per penkerius metus tvarkyti Gedimino kalną išleista 15 mln. eurų, skaičiuojama, kad viso kalno sutvarkymo ilgalaikėmis priemonėmis kaina sieks per 58 mln. eurų.
Gegužės viduryje Nacionalinis muziejus su bendrove „Maspro“ pasirašė sutartį dėl Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projekto parengimo.
„Pagal optimistinį scenarijų, pirmieji tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai, jeigu niekas neužstringa, galėtų prasidėti 2023 metų balandžio mėnesį“, – sakė R. Kačkutė.
Anot jos, viso kalno tvarkymas, planuojama, prasidės kitų metų lapkritį.
Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai strigo dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone pernai nutraukė sutartį.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, kt.
