Paskelbtos dvi naujos ataskaitos, kuriose išsamiai aprašomi žmogaus teisių pažeidimai Nikaragvoje: vienoje iš jų daugiausia dėmesio skiriama religijos laisvei, o kitoje minimi 870 išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią.
Rugpjūčio 13 d. žmogaus teisių stebėjimo grupė „Nicaragua nunca más“ („Nikaragva niekada daugiau“) pristatė ketvirtąją ataskaitą apie religijos laisvę, apimančią laikotarpį nuo balandžio iki 2024 m. liepos, kuriame kaltina, kad „Ortegos-Murillo režimas padidino persekiojimą prieš pasauliečius ir religinius lyderius“.
„Akivaizdu, kad šie išpuoliai nukreipti prieš kunigus, vyskupus, vienuolius ir parapijiečius, tačiau ne tik prieš Katalikų Bažnyčią, bet ir prieš evangelikų Bažnyčią“, – pristatydama pranešimą aiškino grupės narė Wendy Quintero (Vendi Kvintero).
„Panaikinta 420 krikščioniškų organizacijų, tarp jų ir „Caritas Matagalpa“, – tęsė ji, į šį skaičių įtraukdama 15 organizacijų, kurios buvo uždarytos rugpjūčio 12 d.
Tą dieną Nikaragvos diktatūra panaikino „Caritas Matagalpa“, tremtinio vyskupo Rolando Álvarezo (Rolando Alvareso) vyskupijos ir penkių krikščioniškų bažnyčių teisinį statusą, sudarydama ministrų susitarimus, paskelbtus oficialiame vyriausybės laikraštyje „La Gaceta“.
„Buvo sustabdytos mažiausiai 22 religinės žiniasklaidos priemonės, iš kurių paskutinė – „Radio María“, kurios paskutinė transliacija įvyko 2024 m. liepos 9 d.“, – tęsė žmogaus teisių gynėjas. Tą dieną prezidento Danielio Ortegos ir jo žmonos, viceprezidentės Rosario Murillo, diktatūra panaikino Nikaragvos radijo „Radio María“, taip pat kelių evangelikų bažnyčių teisinį statusą.
„Drąsa“ – katalikiška tarnystė tos pačios lyties asmenims, siūlanti išgydymą ir paramą
W. Quintero taip pat pažymėjo, kad „51 kunigas buvo išsiųstas į tremtį be teismo, pažeidžiant jų teises į gyvenamąją vietą ir judėjimo laisvę“.
„Mažiausiai 21 evangelikų pastorius tebėra ištremtas, o dar trims pastoriams neleista atvykti į šalį. Dėl tokio persekiojimo modelio daugiau kaip 200 aktyviai įsipareigojusių krikščionių buvo ištremti ir priverstinai perkeldinti, taip pat sustiprinta vykdomos veiklos, ypač Katalikų Bažnyčios, priežiūra.“
W. Quintero taip pat teigė, kad diktatūra „per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius privertė 34 kunigus palikti šalį. Iš viso nuo 2018 m. buvo ištremti mažiausiai 222 aktyviai įsipareigoję krikščionys, įskaitant 91 vienuolę“.
„Nustatyti mažiausiai 52 aktyviai įsipareigoję krikščionys ir jų giminaičiai, kurie liko de facto be pilietybės“, t. y. iš jų buvo atimta šalies pilietybė.
Žmogaus teisių grupės narys, teisininkas Salvadoras Marenco (Saldvadoras Marenkas) pabrėžė, kad „vienas iš represijų taškų buvo Matagalpa [savivaldybė ir miestas], kuris buvo tikėjimo ir vilties židinys“.
Jo nuomone, represijos sutelktos į Matagalpą, nes diktatūros strategija „sutelkta į reprezentacinių vietų puolimą. Negalime pamiršti, kad tarptautinė bendruomenė pakėlė balsą dėl vyskupo Rolando Álvarezo, kuris turėjo pastebimai didelę įtaką būtent Matagalpoje, suėmimo ir vėlesnio išsiuntimo į tremtį.“
Matagalpos vyskupijai vadovauja R. Álvarezas, žmogaus teisių gynėjas ir diktatūros kritikas, kuriam nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo skirtas namų areštas, o galiausiai 2023 m. vasario mėn. per prieštaringai vertinamą teismo procesą jis buvo nuteistas 26 metus kalėti. Šių metų sausį jis buvo deportuotas į Romą, kur dabar gyvena tremtyje.
Rugpjūčio 15 d., Marijos Ėmimo į dangų šventės proga, tremtyje gyvenanti teisininkė ir tyrinėtoja Martha Patricia Molina (Marta Patricija Molina) pristatė penktąją savo pranešimo „Nikaragva: persekiojama Bažnyčia?“, kurioje minimi 870 Ortegos-Murillo diktatūros išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2024 m. liepos mėn.
