Per ateinančius trejus metus numatomą mažinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD) prezidentas Gitanas Nausėda sieja su asmeniškumais ir vadina nusikalstamu.
„Aš labai norėčiau tikėti, kad tų asmeniškumų nėra. Bet kuomet būtent tos institucijos, kurių vadovai yra skiriami su Lietuvos Respublikos prezidento valia, yra stekenamos finansiškai, kito žodžio aš nerandu, aš turiu nori nenori konstatuoti tuos asmeniškumus ir mėginimus finansiškai apsunkinti šitų institucijų veiklą“, – TV3 žinioms ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Turint omenyje, kad nuo šių institucijų priklauso Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas, tai yra tiesiog nepateisinama ir net sakyčiau nusikalstama, tai, kas yra daroma jų atžvilgiu“, – pridūrė prezidentas.
Pagal Vyriausybės spalio viduryje patvirtintą 2025-ųjų valstybės biudžeto projektą, VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų.
Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais – 47,8 mln. eurų.
Anot VSD, tokia situacija neatitinka kintančios nacionalinio saugumo aplinkos Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje ir vykdant nekonvencines operacijas Europoje, taip pat prieš Lietuvą.
VSD direktorius Darius Jauniškis biudžetą prašė padidinti bent 15 mln. eurų.
Toks finansavimas Saugumo departamentui numatytas po to, kai birželį parlamentarai pritarė VSD pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms dėl G. Nausėdos pažeidžiamumo.
Komisija konstatavo, kad prezidentas pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais, be to, šalies vadovas galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Po G. Nausėdos atsisakymo liudyti Seimas rugsėjį ėmė svarstyti parlamento vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos parengtas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pataisas, kuriomis prezidentas galėtų rinktis būdą, kaip liudyti laikinajai Seimo tyrimo komisijai, o atsisakymas jai pateikti žvalgybos duomenis turėtų būti motyvuotas.
Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė tuomet įžvelgė projektu konservatorius kerštaujant G. Nausėdai.
