M. Krancevičiūtė ir Š. Černiauskas, atlikę Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (toliau – NŠTA) su partneriais nuo 2018 vykdomo projekto „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“ žurnalistinį „tyrimą“, atidžiai susipažinę su projekto rezultatais ir uždavę įvairiausių klausimų projektą finansavusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, rado du NŠTA „nusikaltimus“: santuokinės šeimos stiprinimą ir vizitą į „prokremlišką“ renginį.
Skaitydami straipsnį galime įsivaizduoti, jog Veronoje vykęs Pasaulio šeimų kongresas buvo orientuotas į rusiškos propagandos skleidimą. Kas iš tiesų vyko Veronoje 2019 m. kovo 29-31 d., kur dalyvavo du NŠTA nariai ir kuriam iš projekto lėšų buvo skirta apie 800 Eur?
Jei sprendžiame vykti ar ne į kokį nors renginį, atsižvelgiame dažniausiai į pora dalykų: pirma, kokia yra renginio tema ar turinys, ar jis aktualus atstovaujamai organizacijai, bei antra, į tai, kas organizuoja renginį ir kur jis vyksta.
Kokia gi buvo Pasaulinio šeimų kongreso Veronoje programa ir turinys? Renginio programa atspindėjo platų spektrą valstybėms ir šeimų organizacijoms svarbių klausimų. Juos nesunkiai galima rasti vykusio Pasaulio šeimų kongreso Veronoje svetainėje. Pagrindinė klausimas, kurį įvardino veik kiekvienas kongreso pranešėjas, buvo apie demografinę krizę Europoje ir būdus jai spręsti. Buvo kalbama apie santuokos instituto svarbą, vaikų teises, moterų problemas, teisinę gyvybės ir šeimos apsaugą ir panašius klausimus. Galbūt šios temos, autorių nuomone, ir yra Rusijos propaganda?
Atsakymą į antrąjį klausimą taip pat nesunkiai galima rasti renginio svetainėje. Pasaulio šeimų kongreso rengėjas – JAV įsikūrusi organizacija IOF (International Organization for Families) – tarptautinius kongresus rengia nuo 1997 metų skirtingose pasaulio šalyse. Šeimos, santuokos, vaikų ir moterų problemoms gvildenti Verona buvo pasirinkta kaip įsimylėjėlių – Romeo ir Džuljetos miestas, svetingai kviečiant Veronos merui ir Italijos vyriausybei. Renginio rėmėjai, kaip ir kalbėtojai yra nurodyti svetainėje. Nematyti jame jokių sąsajų nei su Kremlium, nei su Rusija.
O gal prieš važiuojant į kiekvieną renginį reikėtų užsakyti tyrimą – ar kokio nors rėmėjo rėmėjas nėra kaip nors susijęs su Rusija, Kinija ar kitais nedraugais? Taip, tarp 69 kongreso kalbėtojų du buvo iš Rusijos. Ar tai čia tas baisus pavojus, nulėmęs „tyrimo“ antraštę ir leidęs pasaulinį kongresą pavadinti prokremlišku? O gal kiti kongreso dalyviai – Europos valstybių oficialūs atstovai, universitetų profesoriai, įvairių denominacijų dvasininkai, įskaitant ir Vatikano atstovus, kurie nuolat dalyvauja Pasaulinio šeimų kongreso renginiuose, dirba Kremliui? Čia reiktų priminti, kad Pasaulinis šeimų kongresas 2014 metais turėjęs vykti Rusijoje, organizatorių buvo atšauktas nepritariant Rusijos veiksmams Rytų Ukrainoje ir Kryme.
Panašu, kad ne vien tik lankymesi šiame renginyje esmė. Kita baisi NŠTA ir partnerių „nuodėmė“ – konservatyviosios šeimos gynimo linijos palaikymas. Mat projekto partneriai, įgyvendindami savo veiklą, drįso atlikti „konservatyvios šeimos politikos propagavimą, oficialiais kreipimaisis ir pasiūlymais siekiant daryti įtaką valstybės institucijoms“. Tikėtina, jei būtų kalbama apie kitos pusės lobistinę veiklą, tai būtų sveikintina kaip žmogaus teisių gynimas ir apskritai vien teigiamai vertintina veikla. Kaip pasakytų romėnai: QuodlicetIovi, nonlicetbovi (arba kas galima Jupiteriui, jaučiui šiukštu negalima).
Negana to, šeimų organizacijoms priekaištaujama dar ir dėl to, kad jos išdrįso savo nuomonę reikšti viešai (tokia veikla įvardijama kaip „nuomonės pobūdžio straipsniai“, „subjektyvių projekto dalyvių pozicijų sklaida iš valstybės pinigų“). Kitaip sakant, nuomonės reiškimo laisvė galioja tik „teisingajai“ nuomonei.
Iš tokio „tyrimo“ ryškėja siekis visas už tradicines vertybes, prigimtinę šeimą pasisakančias jėgas, asmenis bet kokiomis priemonėmis susieti su Kremliumi ir taip „nukenksminti“.
Iš tokio „tyrimo“ ryškėja siekis visas už tradicines vertybes, prigimtinę šeimą pasisakančias jėgas, asmenis bet kokiomis priemonėmis susieti su Kremliumi ir taip „nukenksminti“. Niekas, tame tarpe ir mūsų organizacijų nariai, tikrai nesiginčytų dėl agresyvios Rusijos politikos kenksmingumo Lietuvai. Tačiau čia norima žengti toliau ir, su Kremliumi susiejus visas organizacijas, kurios gina prigimtinę šeimą ar tradicines vertybes parodyti kaip keliančias grėsmę Lietuvai ir jos valstybingumui.
Po tokių svarstymų lieka tik vienas kelias – eiti „progreso“ keliu, nes tik taip išvengsime virš mūsų galvų kaip Damoklo kardas kabančios Rusijos grėsmės… Tokiu būdu paribiuose atsiduria didelė dalis visuomenės, pritarianti prigimtinės šeimos išsaugojimui ir stiprinimui ir tradicinių vertybių puoselėjimui, nes tokiais pasvarstymais jie automatiškai priskiriami Rusijos įtakos zonai.
Leiskite paklausti – o kas iš tiesų kelia grėsmę Lietuvai? Katastrofišku tempu mažėjant gyventojų Lietuvoje, ar negalėtume daryti priešingos išvados? Lietuvos Konstitucija nurodo, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra nurodyta valstybės pareiga „užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą […] puoselė[jant] tradicinę šeimą.“ Kai dešimtimis milijonų savo gyventojus skaičiuojančios valstybės – Italija, Vokietija, Prancūzija ir kitos – rūpinasi savo tautų nykimo sprendimo variantais, mes, sparčiausiai nykstanti tauta Europoje klijuojame prorusiškas etiketes visiems, besirūpinantiems prigimtinės šeimos išsaugojimu ir stiprinimu Lietuvoje.
