Norvegijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą dėl teisinio termino, iki kurio leidžiama nutraukti nėštumą, prailginimo nuo 12 iki 18 savaičių.
Parlamentarai didele persvara nubalsavo už šį centro kairės mažumos vyriausybės pasiūlymą. Pati vyriausybė šiuo klausimu nebuvo vieninga.
Naujasis įstatymas, pakeisiantis 1978 metų teisės aktą, suteikia moterims galimybę iki 18 nėštumo savaitės apsispręsti dėl aborto.
Šiuo metu Norvegijoje nėštumą po 12 savaitės galima nutraukti tik pritarus dviejų gydytojų – vyro ir moters – komisijai. Leidimo neduodama itin retai.
Naujojo įstatymo šalininkai senąją sistemą vadina atgyvenusia, konservatyvia ir paternalistine. Teigiama, kad naujuoju įstatymu leidžiama „moterims pačioms priimti sprendimus dėl savo kūno“.
Oponentai, įskaitant nedidelę Krikščionių demokratų partiją, teigia, kad vėlyvi abortai dažnai būna susiję su vaisiaus gyvybingumu, todėl abortas prilygsta paciento eliminavimui vietoje to, kad būtų eliminuojama liga.
Dauguma parlamentarų taip pat pritarė tam, kad moterims iki 18 nėštumo savaitės būtų leista pačioms nuspręsti dėl embrionų skaičiaus mažinimo tais atvejais, kai jų pradeda vystytis daugiau nei vienas iš karto.
Norvegijos visuomenės sveikatos instituto duomenimis, pernai 83 proc. abortų šalyje buvo atlikta iki devintos nėštumo savaitės ir tik 4,7 proc. – po 12 nėštumo savaitės gavus medikų komisijos pritarimą.
Danija gegužę taip pat paskelbė planus nuo 12 iki 18 savaičių prailginti terminą, iki kurio leidžiamas abortas. Jei planas bus patvirtintas, naujos taisyklės įsigalios kitų metų birželio 1 dieną.
Vakarų Europos šalys, kuriose leidžiami vėlyviausi abortai, yra Britanija ir Nyderlandai (24 savaitės), taip pat Islandija (22 savaitės).
