Pirmadienį, balandžio 14 d., įvyko pirma oficiali popiežiaus audiencija po dviejų mėnesių pertraukos, t. y. nuo vasario 14 dienos. Ši žinia, kaip ir keli vieši popiežiaus pasirodymai pastarosiomis dienomis, liudija apie laipsniškai ir regimai gerėjančią popiežiaus sveikatą. Tai stiprina viltį, kad popiežius galės pasirodyti per Velykų iškilmes, nors Vatikanas kol kas to nepatvirtino.
Apie pirmadienio, balandžio 14 d., audienciją pranešta Šventojo Sosto spaudos salės kasdien skelbiamame pranešime apie popiežiaus ir Šventojo Sosto veiklą. Pirmadienį popiežius priėmė kardinolą Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektą, kuriam nurodė skelbti naujus dikasterijos parengtus beatifikacijos ir kanonizacijos bylų dekretus.
Priminsime, kad paskutinės oficialios audiencijos prieš popiežiaus ligą ir gydymąsi ligoninėje įvyko vasario 14-osios rytą Šv. Mortos namuose. Tos dienos priešpietį Pranciškus išvyko į Romos Gemelli ligoninę, kurioje išbuvo beveik 40 dienų ir per tą laikotarpį išgyveno ne vieną rimtą sveikatos krizę.
Kovo 23 d. išrašytas iš ligoninės Pranciškus sugrįžo į savo namus Vatikane. Gydytojai rekomendavo ilsėtis dar bent du mėnesius, tačiau popiežius per pastarąją savaitę ne kartą trumpai pasirodė viešuose įvykiuose. Sekmadienį, balandžio 6 d., po Ligonių ir sveikatos darbuotojų jubiliejaus Mišių Šv. Petro aikštėje popiežius pasveikino ir palaimino jų dalyvius. Buvo galima matyti, kad popiežius kvėpavo per kaniules tiekiamu deguonimi.
Po savaitės, Verbų sekmadienį, balandžio 13 d., popiežius vėl pasirodė Šv. Petro aikštėje po Mišių, pasveikino ir palaimino susirinkusius. Šį kartą Pranciškus kvėpavo be deguonies kaniulių. Be to, praėjusios savaitės ketvirtadienį Pranciškus privačiai lankėsi Šv. Petro bazilikoje, o Verbų sekmadienio išvakarėse, šeštadienį, buvo išvykęs iš Vatikano: Pranciškus lankėsi Didžiojoje M. Marijos bazilikoje Santa Maria Maggiore, Pauliaus koplyčioje meldėsi prie Salus Populi Romani paveikslo.
Akivaizdus popiežiaus sveikatos gerėjimas, apie kurį reguliariai informuoja Vatikanas, leidžia manyti, kad bus galima pamatyti popiežių per šias Velykas, nors ligi šiol neaišku, kokia forma jis dalyvautų.
Beje, popiežiaus liturginių apeigų vadovas yra patvirtinęs visų būsimų popiežiškųjų apeigų Vatikane tvarkaraštį Velykų laikotarpiu, nuo Didžiojo ketvirtadienio krizmos Mišių balandžio 17 d. iki pal. Karolio Akučio kanonizacijos Mišių Atvelykio sekmadienį, balandžio 27 d., įskaitant velykinį palaiminimą „Urbi et orbi“, kurį, kaip žinia, gali suteikti tik popiežius.
Didžiojo penktadienio, balandžio 17-osios, vakarą Romoje per Kryžiaus kelio apmąstymus prie Koliziejaus bus skaitomi popiežiaus Pranciškaus parengti tekstai. Jie bus paskelbti tos pačios dienos vidudienį.
Vatikano spaudos salė antradienį, balandžio 14 d., informavo, kad Kryžiaus keliui prie Koliziejaus popiežiaus vardu vadovaus Romos vikaras kardinolas Baldasarre Reina. Taip pat pranešama, kurie kiti kardinolai pavaduos popiežių kitose Didžiosios savaitės apeigose. Juos parinko pats popiežius, patikino Vatikano spaudos salė.
Šeštadienį, balandžio 12 d., popiežius meldėsi Švč. Mergelės Marijos bazilikoje prie garsiosios Švč. M. Marijos ikonos Salus Populi Romani. Bazilika informavo, kad per šį, jau 126-ąjį apsilankymą prie stebuklingojo atvaizdo, Pranciškus padėkojo Švč. M. Marijai už atgaunamos sveikatos malonę.
Pridursime, kad praėjusią savaitę popiežius net tris kartus lankėsi Šv. Petro bazilikoje. Šventojo Sosto naujienų portalas Vatican News informavo, kad per šiuos vizitus Vatikano bazilikoje popiežius dar kartą ėjo pro Šventąsias duris, atliko gavėnios išpažintį, meldėsi prie apaštalo šv. Petro ir popiežiaus šv. Pijaus X kapų bei palaimino kelis sutiktus žmones.
Per visus tris vizitus Vatikano bazilikoje Pranciškus skyrė laiko maldai ypač prie popiežių šv. Pijaus X kapo ir šalia jo esančio Benedikto XV paminklo – dviejų popiežių, kurie labai stengėsi atitolinti ir užbaigti pragaištingąjį Pirmąjį pasaulinį karą. Pranciškus, savo pirmtakų pavyzdžiu, taip pat nepaliaujamai ragina užbaigti visus pasaulyje vykstančius pragaištingus karus.
