Prezidento Danielio Ortegos vadovaujamas Nikaragvos teismas atėmė pilietybę iš dar 94 ištremtų disidentų ir paskelbė juos „tėvynės išdavikais“.
Tarp šių disidentų yra bene garsiausias gyvas iš Nikaragvos kilęs rašytojas Sergio Ramirezas (Serchijus Ramiresas), kadaise dirbęs autoritarizmu kaltinamo D. Ortegos viceprezidentu.
Tarp jų yra ir katalikų vyskupas Silvio Baezas (Silvijus Baesas), kuris prieš ketverius metus buvo išprašytas iš šalies.
„Gyvenimo ir laisvės Dieve! Dėkoju Tau už tai, kad esu nikaragvietis – pasididžiavimą, kurio niekas niekada iš manęs neatims. Prašau Tave vesti mus mūsų šalies, kurioje žmonės engiami, o Tavo šventoji Bažnyčia persekiojama, išlaisvinimo keliu. Per Kristų, mūsų Viešpatį”, – savo tviterio paskyroje po Nikaragvos valdžios sprendimo rašė Baezas.
S. Baezas pagarsėjo tuo, kad jis ir kiti Nikaragvos katalikų lyderiai tarpininkavo tarp protestuotojų ir prezidento D. Ortegos režimo administracijos nuo 2018 m. balandžio mėn., kai prasidėjo antivyriausybinių protestų banga.
Jis kartu su Managvos kardinolu Leopoldo Brenes Solorzano (Leopoldu Brenesu Solorsanu), apaštališkuoju nuncijumi arkivyskupu Waldemaru Sommertagu (Valdemaru Zomertagu) ir kitais dvasininkais 2018 m. liepos 9 d. buvo sužeisti provyriausybinių sukarintų pajėgų, kai bandė apsaugoti Šv. Sebastijono baziliką Diriamboje ir išlaisvinti joje prieglobstį radusius antivyriausybinius protestuotojus.
2018 m. Ortega ir jo šalininkai apkaltino Baezą rengus perversmą. Vyriausybės darbuotojai pranešė, kad buvo verčiami pasirašyti laišką, kuriame pakartojami kaltinimai ir prašoma popiežiaus Pranciškaus atšaukti Baezą. ispanų laikraščio „El Español” atliktas tyrimas parodė, kad garso įrašas, pateiktas kaip įrodymas prieš Baezą, buvo suklastotas.
2019 m. balandžio 4 d. Baezas privačiai susitiko su popiežiumi Pranciškumi. 2019 m. balandžio 10 d. Baezas paskelbė, kad popiežius Pranciškus paprašė jo atvykti į Romą neribotam laikui. 2018 m. Baezas taip pat patvirtino, kad JAV ambasadorė Nikaragvoje Laura Farnsworth Dogu (Lora Farnsvort Dodžju) jam pasakė, jog 2018 m. jis buvo nužudymo sąmokslo taikinys.
Šiuo metu jis yra Šventojo Rašto profesorius Šv. Vincento Pauliečio regioninės kunigų seminarijos Bointon Byče (JAV) fakultete.
Nepagailėjo net buvusių bendražygių
Pilietybės neteko ir keli buvę D. Ortegos bendražygiai iš kairiojo sandinistų fronto, atėjusio į valdžią 1979 metais ir pralaimėjusio 1990-ųjų rinkimus.
Pilietybės taip pat neteko rašytoja Gioconda Belli (Džokonda Belji), garsi žmogaus teisių aktyvistė Vilma Nunez (Vilma Nunjes), buvę sandinistų lyderiai Luisas Carrionas (Luisas Karionas) ir Monica Baltodano (Monika Baltodano).
Managvos apeliacinio teismo pirmininkas Ernesto Rodriguezas Mejia (Ernestas Rodrigesas Mechija) perskaitė rezoliuciją, kurioje 94 disidentai paskelbti „bėgliais nuo teisingumo“.
„Kaltinamieji vykdė ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, kenkiančias Nikaragvos tautos taikai, suverenitetui, nepriklausomybei ir apsisprendimui“, – sakė teisėjas ir pridūrė, kad jie kurstė ekonominį sabotažą prieš D. Ortegos vyriausybę, ragindami ją boikotuoti.
„Dėl šių faktų kaltinamieji nebegali būti laikomi Nikaragvos piliečiais“, – sakė jis.
Nuo 2018 metų, kai prasidėjo didelio masto gatvių protestai prieš jo valdymą, D. Ortega pasitelkė stipriai ginkluotus sukarintus būrius opozicijai malšinti ir įkalino visus svarbiausius opozicijos veikėjus.
D. Ortegos vyriausybė praėjusią savaitę paleido ir išsiuntė iš šalies 222 kalintus disidentus, atimdama iš jų pilietybę. Jie buvo įsodinti į užsakytą lėktuvą ir išskraidinti į Vašingtoną.
D. Ortega grįžo į valdžią po 2007 metų rinkimų ir visiškai perėmė visų valdžios šakų kontrolę.
Ispanijoje gyvenantis rašytojas S. Ramirezas su sandinistų frontu išsiskyrė XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai įkūrė politinį judėjimą, įsipareigojusį laikytis demokratinių principų.
1996 metais S. Ramirezas nesėkmingai kandidatavo į prezidento postą, tačiau rašytojo karjera jam sekėsi kur kas geriau – 2017 metais jis laimėjo Ispanijos vyriausybės skiriamą Cervanteso (Servanteso) premiją, laikomą prestižiškiausia literatūrine premija ispanakalbiame pasaulyje.
