Po to, kai buvo pripažinta, kad Nigerijoje, federacinėje konstitucinėje Vakarų Afrikos valstybėje, yra didžiausias pasaulyje šv. Mišių lankomumas, naujausias Afrikos kardinolas Peteris Ebere’as Okpaleke’as (Piteris Eberas Okpalekas) pasidalino kai kuriomis paslaptimis, slypinčiomis už gyvybingo sakramentinio gyvenimo jo šalyje.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 94 proc. iš 30 milijonų Nigerijos katalikų teigia, kad šv. Mišiose dalyvauja bent kartą per savaitę ar dažniau, kai tuo tarpu tik 17 proc. JAV katalikų šv. Mišiose dalyvauja kartą per savaitę, o mažiausias kassavaitinio Mišių lankymo lygis yra Lietuvoje (16 proc.), Vokietijoje (14 proc.), Kanadoje (14 proc.), Latvijoje (11 proc.), Šveicarijoje (11 proc.), Brazilijoje (8 proc.), Prancūzijoje (8 proc.) ir Nyderlanduose (7 proc.).
59 metų kardinolas, vadovaujantis pietinės Nigerijos Ekvulobijos vyskupijai, įžvelgia tris pagrindinius veiksnius, lemiančius aktyvų Nigerijos katalikų dalyvavimą šv. Mišiose.
Interviu CNA, duotame šį mėnesį, kai kardinolas lankėsi Romoje, P. Okpaleke’as sakė, kad, jo nuomone, Nigerijos tradicinė pasaulėžiūra, šeimos vaidmuo ir bendruomeniškumo jausmas parapijose iš kartos į kartą išlaikė nigeriečius arti sakramentų.
Pasak Okpaleke’o, Nigerijos visuomenė apskritai pasižymi „tradicine pasaulėžiūra”, kuri pripažįsta Dievo buvimą gyvenime ir visuomenėje. Nigeriečiai nepamiršta, kaip dvasinis pasaulis persmelkia kasdienį gyvenimą.
„Apskritai priimamas dieviškasis vaidmuo žmogaus gyvenime. Būtent šis suvokimas virsta katalikų, kurie ateina į šv. Mišias susitikti su Kristumi Eucharistijoje, dalyvavimu jose”, – sakė kardinolas.
Jis pažymėjo, kad didelis šv. Mišių lankomumas „apima įvairias pajamų grupes”: ir vargšus, ir turtingus, ir neišsilavinusius, ir išsilavinusius – visus prie sakramentų traukia bendras Dievo troškimas.
Kitose pasaulio dalyse, kur dėl sekuliarizacijos kultūroje susilpnėjo dieviškumo jausmas, Bažnyčia gali būti naudinga pabrėždama, kad ji yra „vartai”, kurie patenkina „vidinį žmogaus alkį užmegzti ryšį su dieviškumu”, – sakė jis.
Nigerijoje stipriai jaučiama, kad „šeima yra namų Bažnyčia” – šį terminą vartojo ankstyvieji Bažnyčios tėvai, o šventasis Jonas Paulius II jį pabrėžė savo dokumente „Familiaris Consortio”.
Šeima laikoma pagrindine vieta, kur „tikėjimas perduodamas kitai kartai”, – sakė Okpaleke’as.
Kardinolas pažymėjo, kad nors šeimos „patiria didelį spaudimą dėl socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties Nigerijoje”, dauguma jų atsilaikė prieš šį spaudimą, pasitelkdamos „tikėjimą, kad įveiktų joms metamus iššūkius”.
Jis rekomenduoja viso pasaulio katalikams „skirti pastoracinį dėmesį šeimai kaip namų Bažnyčiai, nes būtent ten formuojasi kiekvieno žmogaus tikėjimo patirtis”.
Nigerijos katalikų parapijos ir vyskupijos suteikia žmonėms stiprų „bendruomeniškumo ir priklausomybės jausmą”.
„Bažnyčioje žmonės jaučia bendruomeniškumą”, – sakė dvasininkas. Kardinolas tai iš arti matė savo vyskupijoje, kuri gyvuoja tik trejus metus, kur Sinodo diskusijos priminė „tradicinius posėdžius kaimo aikštėse, kur buvo aptariami bendruomenei svarbūs klausimai”.
Okpaleke’as vadovauja pietų Nigerijos vyskupijai, kuri yra nauja, 2020 m. įsteigtai vyskupija.
Įkūrus vyskupiją COVID-19 pandemijos ir po jos sekusių ekonominių iššūkių akivaizdoje, kardinolą sujaudino tai, kaip jo vyskupijos katalikai „mielai aukojosi ir toliau aukojasi dėl mūsų vyskupijos augimo”.
Dabar jis siekia įkurti vyskupijos rekolekcijų centrą, kuris taip pat galėtų būti nuolatinio kunigų ir pasauliečių katalikų ugdymo centras.
„Vyskupijos įkūrimas suteikė labai daug džiaugsmo ir energijos tiek kunigams, tiek tikintiesiems pasauliečiams. Naująją vyskupiją visi priėmė kaip savo projektą”, – sakė Nigerijos kardinolas.
