Šiandien, kai jau kalbama apie trečiąją vakcinos dozę, kai net universitetai, visada buvę ne tik mokslo, bet ir laisvės vėjų bastionais, neturintiems Galimybių paso užtrenkia duris, filosofė Nida Vasiliauskaitė įsitikinusi, jog privalome burtis. Ir nepalikti savo laisvės jiems – valdžios ponams, kurių vienintelis argumentas yra prievarta. Ir kurie pasiryžę bet kokia kaina sužymėti mus lyg kokius baudžiauninkus.
Ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir viešojoje erdvėje kasdien aktualiausiais ir skaudžiausiais visuomenės klausimais pasisakanti Nida Vasiliauskaitė šįkart – „Vakaro žinių” viešnia.
Kaip apibūdintumėte tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje (visuomenės skaldymas ir susiskaldymas, aršūs epitetai, tyčiojimasis ir pan.)? Ar, perfrazuojant rašytoją Solą Belou (Saul Bellow), išties „pamišimo laikais tikėti, jog esi atsparus pamišimui, yra pamišimo forma”? Ką, jūsų manymu, kiekvienas turėtume daryti?
-Tai politiškai ir istoriškai precedento neturintis, isteriškas valstybinis chamizmas: nei sovietiniais, nei baudžiavos ar net vergovės laikais šito sau joks politinis pareigūnas ar institucija nebūtų leidę.
Ką daryti?
Pirmiausia, aiškiai sau pasakyti: ne, tai nėra normalu; ne, tai jie yra pamišę; ne, tai negali daugiau tęstis ir mes nesitaikstysime. Žinoma, organizuotis masiniam pilietiniam nepaklusnumui, streikams ir protestams. Atvykti į Vilnių rugsėjo 10-ąją.
Vieni pasveikino, kiti jau aplipdė epitetais į Sveikatos teisės institutą susibūrusius medicinos, teisės ir kitų sričių specialistus, siekiančius ieškoti visiems priimtinų koronaviruso suvaldymo būdų. Pasirašyti jų deklaraciją kvietėte ir jūs. Pasirašėme. O kas toliau?
-Tai pirmas svarbus organizuotas viešas ryžtas išsakyti profesionalų, o ne „duomenų mokslininkų”, kelių Vyriausybės balsu dirbančių medikų, projektinių „komunikacijos specialistų” ar migloto išsilavinimo samdytų influencerių poziciją.
Parodyti, kad „tikėjimas mokslu” su tikru mokslu neturi nieko bendra ir tėra viso labo tikėjimas propaganda. Paskatinti išdrįsti prisijungti vis daugiau. Ir atverti visiems akis, jog oficiali valstybinė linija šiuo klausimu neatlaiko kritikos, dar daugiau – kyla ne iš nežinojimo.
Suvaldyti dabar reikia ne virusą, o politikus, bet pirmiausia reikia tai suprasti.
Sveikatos teisės institutas rugsėjo 9-10 d. organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Demokratija karantine ir susikalbėjimo galimybės”. Rugsėjo 10-ąją į mitingą prie Seimo pakvietė ir Šeimų sąjūdis. Datos tiesiog sutapo?
-Žinoma, ne. Specialiai siekiame konferenciją surengti dar iki mitingo, kad nebeliktų pagrindo toliau apsimetinėti, kad protestuoja tik situacijoje nesigaudantys „tamsuoliai” – atvirkščiai, protestą palaiko turintys pačią aukščiausią kompetenciją.
Ką pasakytumėte apie Šeimų sąjūdžio mitingo organizatorius, susitikime su Seimo pirmininke V.Čmilyte-Nielsen „atsižegnojusius” nuo anksčiau buvusių „ne jų mitingų” ir nuolankiai sutikusius pasikalbėti ant kilimėlio prie Seimo durų?
-To jiems daryti nereikėjo: laimėta nebuvo nieko, tik nuvilta ir sutrikdyta nemažai jais pasitikėjusių žmonių. Argumentas, esą taip neliks pagrindo kaltinti nenoru „eiti į dialogą”, negalioja: vis tiek kaltins (ką jau ir daro). Pats kvietimas tokiomis sąlygomis susitikti buvo sąmoningas pažeminimas. Į jokį dialogą su „socialinę sutartį” pažeidusiais, uzurpavusiais nepriklausančias politines galias ir atvirai besityčiojančiais iš visuomenės asmenimis eiti nebegalima.
Kaip vertinate Seimo pirmininkės pažadą, jog koalicijoje „galbūt apsvarstys” mitingo organizatorių pateiktus reikalavimus?
-Kaip dar vieną patyčią ir visiškai tuščią retoriką.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasisakė atmetąs privalomą vakcinaciją nuo COVID-19, nes vakcinacija yra atsakomybės klausimas ir kiekvienas žmogus turi pats prisiimti šią atsakomybę. Ar su mūsų prezidentu Gitanu Nausėda, norinčiu pasiekti, kad būtų paskiepyta 90 proc. visuomenės, dar turime apie ką kalbėti?
-Akivaizdu, kad nebe. Prezidentas turėjo šansą gauti didžiulį pasitikėjimo kreditą, bet jį iššvaistė, mainais negaudamas nieko.
Pastaruoju metu atsirado įdomus teisinis terminas – „teisė būti neužkrėstam”. Kokių dar „teisių” atranda valdantieji, kad pasiektų savo tikslų? Ir kuo tai gresia?
-Tokios teisės teisinė tradicija nežino, jos nėra jokiuose teisiniuose aktuose, jokiose konstitucijose ir jokiose žmogaus teisių deklaracijose. Rimtas pabandymas ją įsteigti numatytų eliminavimą iš visuomenės kiekvieno sergančio bet kokia užkrečiama liga (pradedant sloga, baigiant ŽIV) ir netgi galinčio sirgti. O tai reiškia – visų. Tokias kalbas geriausiu atveju būtų galima vertinti kaip trololo, bet atvejis kur kas blogesnis: gresia visų žmogaus teisių ir demokratijos demontavimu, pakeičiant pastarąją tiesiog beprecedenčio masto ir įžūlumo totalitarizmu.
Ką pasakytumėte apie Vilniaus savivaldybės sprendimą „neįsileisti” į mitingą norinčių susirinkti žmonių iš visos Lietuvos?
-Savivaldybė (nei Vyriausybė) negali riboti ar atšaukti konstitucinės piliečių teisės į taikius susirinkimus ir protesto akcijas. Tai yra neteisėta ir ne savivaldybės kompetencijoje (ji gali tik derinti vietą ir laiką, o ne leisti ar drausti). Dar daugiau – tai atviras Konstitucijos pažeidimas ir ženklas, kad de facto vyksta/įvyko valstybės perversmas.
Švietimo ir kultūros bastionais buvę universitetai taip pat pasidavė žmonių skirstymui – nepriims neturinčių Galimybių paso studentų. Tai jau dugnas?
-Galima sakyti. Regis, ne tik pasidavė iš bailumo ar pasimetimo, bet ir vykdo neteisėtus, jokiais įstatymais nereglamentuotus, bazines konstitucines teises pažeidžiančius potvarkius su ypatingu uolumu ir entuziazmu.
Vadinasi, jau senokai universitetai tais bastionais nebėra, o yra kažkuo kitu… Išsilavinę, intelektualūs žmonės nepasiduotų žemiausio rango propagandai ir indoktrinacijai.
Daugelis šiandien bijo pasakyti savo nuomonę, nes „neteisingai” viešai pasisakiusiajam yra daromas minios socialinis spaudimas, o išdrįsusiems viešai pareikšti palaikymą puolamiesiems, kaip jūs pati įvardinote, viešojoje erdvėje taikoma „ištepliojimo strategija”. Ar su „ištepliojimu” jau apsipratote?
-Mačiau tai nuo pat pirmų savo bandymų rašyti/kalbėti viešai, tad nebestebina.
Ar mitinge rugsėjo 10-ąją pasisakysite? Jei taip, ką ketinate pasakyti?
-Taip. Įvardinsiu padėtį, suformuluosiu aiškius politinius reikalavimus: pradedant Galimybių paso panaikinimu (bet kokia apimtimi), baigiant Vyriausybės atsistatydinimu (skandalinga yra ne to reikalauti, o kaltinti reikalaujančius ar bent kritikuojančius Vyriausybės sprendimus, t. y. besinaudojančius bazine demokratine teise, „antivalstybine veikla”).
Šiandien visuomenė, suskirstyta į progresyviuosius ir atsilikėlius, į savus ir svetimus, išties aršiai kariauja. Kokią matytumėte galimybę paliauboms? Ar įmanomas dialogas?
-Deja, neįmanomas, nes neįmanoma ir neprasminga kalbėtis su „kurčiais ir aklais”, kurie dar ir tyčia tokiais dedasi. Neįmanoma kalbėtis su kalbėjimosi sąmoningai vengiančiais ir vietoje argumentų ar bandymo suprasti įjungiančiais propagandą, šmeižtą ir oponentų skelbimo „antivalstybiniais elementais” strategijas.
Paliaubų jau niekada nebus: čia nebe diskusijų, o galios klausimas.
