Balandžio 18 d. Seime vyko konferencija „Nevalstybinių mažųjų mokyklų kuriama vertė”. Jame aptarta nevalstybinių mažų mokyklų svarba Lietuvos švietimo sistemai.
„Kodėl tos mokyklos labai svarbios mums? Todėl, kad jos neabejotinai užpildo šalies švietimo sistemos spragas ir užtikrina JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tėvams garantuojamą pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą”, – sako Žydrūnė Marčiulionienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) regionų koordinatorė.
Prieš renginį vykusioje Seimo nario Kęstučio Vilkausko spaudos konferencijoje organizacijos atstovė pabrėžė, kad „labai svarbu ne supriešinti valstybines ir nevalstybines ugdymo įstaigas, o suprasti priežastis, iš kur kyla nevalstybinių mažų bendruomeninių mokyklų poreikis”.
„Akivaizdu, kad vis daugiau yra vaikų, kuriems netinka sisteminės mokyklos, daugelis jų nepakelia ten esamo fizinio ir emocinio krūvio. Ypač jautrūs vaikai nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose dėl patiriamų patyčių, netinkamos pamokų struktūros ir tempo ar dėl kitų individualių priežasčių negali atsiskleisti”, – teigiama NŠTA pranešime.
Jame pabrėžiama, kad alternatyvaus ugdymo pedagogai praktikoje mato daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę nuo emocinio ir fizinio krūvio: tempo, kasdienių testavimų, bauginimų egzaminais.
Taip pat priduriama, kad mokslinių tyrimų rezultatai tik patvirtina vaikų nepritapimą švietimo sistemoje ir patiriamas per dideles emocines bei stresines perkrovas.
„Mūsų šalies vaikai iš ES išsiskiria savo nelaimingumu ir savižudybių skaičiumi. Juk vaikas mokykloje kasdien praleidžia vidutiniškai 7 val. Beveik pilną darbo dieną!”, – pastebi NŠTA.
Organizacija teigia, kad mažose bendruomeninėse mokyklose yra sudarytos realios sąlygos jaustis vertingais ir sėkmingais, nes čia mokytojas sukuria ryšį su kiekvienu vaiku ir kiekvienas vaikas yra svarbus.
„Ne todėl, kad valstybinėse mokyklose mokytojai yra kažkuo blogesni. Bet todėl, kad čia mokytojas elementariai net fiziškai nepajėgus pamatyti, juo labiau – pažinti kiekvieną. Kai 45 minutės pamokoje, o mokinių klasėje 25 ir daugiau! Apie tai, kad mokytojas tapo biurokratijos įkaitu, jau net nekalbame – tai dar viena tiksinti bomba, kuri bet kuriuo metu gali valstybinę švietimo sistemą palikti be mokytojų… Kai išgirsime Švietimo ministeriją kalbant bent apie mokinių skaičiaus mažinimą klasėse, galėsime patikėti, kad pagaliau pradėta kalbėti apie ugdymo kokybės gerinimą”, – sakoma pranešime.
Jame raginama: „Būkime sąžiningi ir atvirai pripažinkime, kad valstybinio ugdymo sistemoje, nuolatiniame reformų maratone esame pametę VIDINĮ Žmogų. Pačią jo esmę – Prigimtį. Aklai siekiant akademinių rezultatų mes pamynėme UGDYMĄ. Ugdymas tapo ,išplaukęs’, be aiškios gyvenimo filosofijos – nėra krypties. Ir to pasekmė – nuolat didėjantis įvairių psichologinių terapijų poreikis jau suaugusiems, atrodytų, brandiems žmonėms”. Taip pat klausiama: ar tikrai taip suprantame sėkmingą asmenybę?
Tėvų ir šeimų asociacija rašo: „Labai norisi pakviesti mokyklų bendruomenes – tėvus, mokytojus, administracijų vadovus kuo daugiau kalbėtis. Nuoširdžiai, atvirai ir be kaltinimų vieni kitiems kalbėti apie REALYBĘ. Padėkime šalies Ministerijai, Vyriausybei, Seimo nariams gauti TIKROVĘ ATITINKANTĮ grįžtamąjį ryšį, nes dabar išlieka įspūdis, kad valdžios atstovams realybę kuriame vien gražiomis deklaracijomis popieriuje”.
Prasidėjus švietimo įstaigų tinklo atnaujinimui, šalies politikai vėl nusitaikė į nevalstybines mokyklas.
Keliami reikalavimai atsisakyti išimties nevalstybinėms mokykloms būtų pražūtingi mažoms nevyriausybinėms (ne pelno siekiančioms) mokykloms, kurios neišgyventų ir būtų priverstos užsidaryti, teigia nevalstybinės organizacijos.
Manoma, kad tokie sprendimai ne tik gerokai susiaurintų galimybes Lietuvoje diegti pažangias alternatyvios šiuolaikinės pedagogikos praktikas, bet ir pablogintų švietimo paslaugų prieinamumą.
