Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus Tomas Vytautas Raskevičius siekia partnerystės reglamentavimo Vilniaus savivaldybės lygiu, jo partietis, kadenciją baigiantis meras Remigijus Šimašius sako pasiruošęs palaikyti iniciatyvą.
R. Šimašius teigė, kad T. V. Raskevičius šią galimybę savivaldybėje pradėjo derinti Seime iki šiol nesutarus dėl partnerystės instituto – pats meras tikina idėją įteisinti partnerystę savivaldos lygiu, jei to nepavyksta padaryti valstybėje, keliantis jau beveik aštuonerius metus.
„Esame ne kartą apie tai kalbėję ir su savivaldybės teisininkais, ir su žmogaus teisių aktyvistais, aiškinęsi galimybes. Šią idėją, kaip realią galimybę padėti vilniečiams, esu išsakęs ne vienam politikui, įskaitant ir Tomą Vytautą Raskevičių“, – komentare BNS teigė R. Šimašius.
Anot jo, kol kas politikų reakcija yra tokia, jog „reikia tikros partnerystės, o ne tik gražios šventė Rotušėje su mero dalyvavimu“.
„Bet nesugebant Seime susitarti dėl to, Tomas Vytautas vėl pradėjo aktyviai derinti galimybę tai daryti savivaldos lygmeniu. Jei reikia kažką padaryti, kad žmogaus teisės būtų labiau gerbiamos, aš – kaip meras ir kaip pilietis – esu pasiruošęs“, – sakė jis.
Trečiadienį žiniasklaidos priemonėms išplatintas susirašinėjimas, kaip teigiama, vykęs tarp Vilniaus miesto savivaldybės teisininkų ir parlamentaro T. V. Raskevičiaus. Jame teiraujamasi, „ar savivaldybės lygmeniu galima sukurti mechanizmą, kurio metu būtų registruojamas dviejų asmenų, registravusių gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, sugyventinio statusas“.
savivaldybės lygmeniu galima sukurti mechanizmą, kurio metu būtų registruojamas dviejų asmenų, registravusių gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, sugyventinio statusas
Persiųstame dokumente, kurio autentiškumo patvirtinti neįmanoma, teigiama, kad tokį statusą galėtų registruoti ne mažiau kaip vienus metus drauge gyvenantys asmenys. Siūloma, kad turint tokį savivaldybės išduotą dokumentą, sugyventiniai galėtų juo remtis įrodydami savo statusą santykiuose su kitomis institucijomis.
Susirašinėjime nurodoma, jog nors Civilinis kodeksas sugyventiniais apibrėžia vyrą ir moterį, šią aplinkybę „reikėtų tiesiog ignoruoti“, o atsisakius pripažinti tos pačios lyties porų partnerystę, dėl to pasisakyti turėtų teismas.
T. V. Raskevičius BNS atsisakė patvirtinti ar paneigti, jog tokios diskusijos su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais vyko.
„Nuo komentaro dėl šito susilaikysiu, o Civilinės sąjungos projektas yra išruoštas, dėl jo Seimo nariai turi apsispręsti ir tai yra vienintelis tinkamas šios problemos sprendimo būdas“, – BNS sakė Seimo narys.
Du alternatyvius projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, Seimas ėmėsi nagrinėti gegužę.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
Kritikai sako, kad jis savo reguliavimu yra panašus į santuokos ar šeimos santykius, todėl labiau tinkamas „artimo ryšio“ projektas.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
