Nepaisant daugkartinių Vatikano perspėjimų, trečiadienį paskelbtame Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininko laiške patvirtinama, kad Vokietijos sinodo tarybos planai vykdomi.
Vasario 23 d. datuotame ir kovo 1 d. paskelbtame laiške vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) rašo, kad Vokietijos vyskupai rimtai vertina „Vatikano susirūpinimą” dėl Vokietijos sinodo tarybos.
Laiškas adresuotas Valstybės sekretoriui kardinolui Pietro Parolinui ir Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektui jėzuitui kardinolui Luisas Ladaria (Luisui Ladarijai) bei Vyskupų dikasterijos prefektui kardinolui Marcui Ouellet (Markui Velei).
Vokietijos vyskupas kardinolams sako, kad Vokietijos „sinodo komitetas” per trejus metus parengtų sinodo tarybą. Šis žingsnis, rašo G. Bätzingas, yra „ženklas, kad vis dar reikia daug aiškumo dėl būsimo sinodinio bendradarbiavimo”.
Sausio mėn. keturių puslapių laiške Vatikanas rašė, kad „nei Sinodinis kelias, nei jo paskirta institucija, nei vyskupų konferencija neturi kompetencijos steigti sinodo tarybą nacionaliniu, vyskupijos ar parapijos lygmeniu”.
G. Bätzingo atsakyme sakoma, kad Vokietijos pusė dabar nori gilintis į Romos iškeltus teologinius klausimus. „Todėl prašau Jūsų supratimo, jei šiame laiške nenagrinėsiu atskirų Jūsų pastabų aspektų, bet mielai ir su dėkingumu priimsiu Jūsų pasiūlytą pokalbį”, – sako vyskupas.
Pokalbis, priduria G. Bätzingas, turėtų būti tęsiamas Romoje „kaip galima greičiau” – bet jau po baigiamojo Vokietijos Sinodinio kelio susitikimo Frankfurte.
Šią savaitę Vokietijos vyskupai renkasi į plenarinę asamblėją Rytų Vokietijos mieste Drezdene.
Šio susitikimo pradžioje popiežiaus nuncijus Vokietijoje arkivyskupas Nikola Eterovičius pareiškė, kad jam „ex officio” pavesta „patikslinti, kad, teisingai interpretuojant šio laiško turinį, net vyskupijos ordinaras negali įsteigti sinodo tarybos vyskupijos ar parapijos lygmeniu”.
Nuncijus taip pat pareiškė, kad sinodalumas nereiškia „naujų institucijų kūrimo su tolesnio biurokratijos didėjimo rizika”. Vietoj to, įspėjo jis Vokietijos vyskupus, „reikia sinodine dvasia atgaivinti jau egzistuojančias vyskupijų institucijas”.
Pasak jo, sinodalumas yra „labiau dvasios ir stiliaus, o ne struktūrų klausimas”.
