ATSTATYMAS. Ukrainai reikia daugiau kaip 500 mlrd. JAV dolerių (476 mlrd. eurų) šalies atstatymo po Rusijos invazijos išlaidoms padengti, antradienį pranešė Pasaulio bankas, Europos Komisija (EK), Jungtinės Tautos (JT) ir Ukrainos vyriausybė.
„Per ateinantį dešimtmetį visos Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos sieks 524 mlrd. dolerių“, – sakoma bendrame jų pareiškime. Šis skaičius yra „maždaug 2,8 karto didesnis už numatomą nominalųjį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2024 metais“, nurodoma pareiškime.
MINERALAI. Pirmadienį vakarą per valstybinę televiziją transliuotame interviu rusų prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusija pirmauja pasaulyje pagal retųjų elementų atsargas ir „turi daugiau su jomis dirbti“.
Kremliaus šeimininkas pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su „užsienio partneriais, įskaitant amerikiečius“, siekdama plėtoti tokius išteklius Rusijoje ir jos „naujose teritorijose“.
IŠTEKLIAI. Europos pramonės strategijos komisaras Stephane’as Sejourne (Stefanas Sežurnė) teigė, jog pasiūlė kitokį potencialų sandorį Ukrainos pareigūnams, kai su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) lankėsi Kyjive.
„21 iš 30 ypatingos svarbos išteklių, reikalingų Europai, gali būti tiekiami Ukrainos pagal abiem pusėms naudingą partnerystę“, – po susitikimo, vykusio per trečiąsias Rusijos didelio masto invazijos metines, teigė S. Sejourne.
„Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sandorio, kuris nebūtų abipusiai naudingas“, – pridūrė jis.
GAMYKLA. Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ kartu su Lietuvos įmonėmis šiemet pradedama statyti šaudmenų gamykla turėtų pradėti veikti 2027-ųjų pradžioje, sako Vokietijos koncerno atstovas.
BVP. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) antradienį prieš išvykdamas į Vašingtone vyksiančias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pažadėjo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
DOGE. Elonas Muskas (Ilonas Maskas) sako, jog JAV federaliniai darbuotojai turi dar vieną šansą pateisinti savo pareigas arba praras savo darbą – pirmasis terminas pasibaigė antradienį.
IZRAELIS. Vakar Izraelis JT Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš rezoliuciją dėl Ukrainos, nes mano, kad svarbu palaikyti šiuo metu JAV dedamas pastangas taikiai išspręsti konfliktą, pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Izraelis mano, kad svarbu palaikyti Amerikos pastangas siekti pažangos bandant užbaigti karą ir taikiai išspręsti konfliktą”, – sakė jis.
MOTERYS. Lietuva užima antrąją vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose, rodo naujausia „She Figures 2024“ ataskaita, skelbiama antradienį išplatintame Lietuvos mokslo tarybos pranešime.
Ataskaitos duomenimis, Lietuvos rezultatas – 84,5 balo iš 100 galimų, o lyderės poziciją užima Švedija (87,6 balo), trečiąją vietą – Suomija (80,8 balo).
EUROPA. „Stiprinti naują tvarką, kuri jau daugelį metų byra, teks Europai, susiskaldžiusiai valstybių konfederacijai, neturinčiai kariuomenės ir beveik jokios organizuotos valdžios, o jos šalys išgyvena aštrią politinę krizę ir silpną lyderystę”, – pažymi leidinys Foreign Affairs.
IŠMANIEJI. Danijos švietimo ministras antradienį paskelbė, jog pagal naują siūlomą įstatymą mokyklose bus uždrausti išmanieji telefonai.
