Praėjusį, sekmadienį, po „Viešpaties angelo“ maldos, popiežius Pranciškus paskelbė, kad skiria 21 naują kardinolą. Tarp jų ir arkivyskupas iš Lietuvos Rolandas Makrickas, kuris tapo trečiu lietuviu Kardinolų kolegijoje.
Kitas bruožas – jis bus vienas jauniausių (penktu pagal jaunumą) kardinolų pasaulyje. Be to, jis taps kardinolu-rinkiku, t. y. konklavos atveju rinktų popiežių. Tenka priminti, kad tokios teisės kardinolas iš Lietuvos neturėjo septynis metus, kai 2017 m. dėl amžiaus cenzo jos neteko Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. J. A. Bačkis.
Dvejiems ganytojams (kun. Timothy‘iui Peteriui Josephui Radcliffe‘ui OP ir arkivyskupui Angelo‘ui Acerbiui) „raudonoji kepuraitė“ reikš garbės titulą, nes jie abu greit neturės aukščiau minėtos teisės (Acerbi jau jos neturi, nes artėja prie šimtmečio jubiliejaus, o Radcliffe‘as jos neteks 2025 m. rugpjūčio 22 d.). Beje, Angelo Acerbi taps vyriausiu kardinolu pasaulyje.
Tai dar labiau sumažina kardinolų iš Europos nominacijas iki penkių. Teisybės dėlei, verta pastebėti, kad Teherano (Iranas) arkivyskupas Dominique‘as Josephas Mathieu OFM Konv. yra iš Belgijos, Alžyro arkivyskupas Jeanas-Paulis Vesco OP iš Prancūzijos ir Melburno (Australija) vyskupas Mykola Byčokas CSsR iš Ukrainos, tad yra europiečiai.
Beje, pastarasis bus jauniausias (g. 1980 m.) kardinolas pasaulyje. Melburno šv. Petro ir Pauliaus graikų katalikų (unitų) eparchijos vyskupas Mykola Byčokas gimė Ternopilyje, Vakarų Ukrainoje. Prieš įstodamas į redemptoristų vienuolyną 1997 m., jis kurį laiką tarnavo ministrantu, dalyvavo misijose ir rekolekcijose.
Studijuodamas Redemptoristų seminarijoje Lenkijoje, rašė magistro darbą apie jaunimo grupių pastoraciją Ukrainos graikų katalikų parapijose. Prieš pradėdamas eiti Australijos vyskupo pareigas 2020 m. jis taip pat tarnavo misionieriumi Sibire (Rusija).
Byčokas yra aistringas Ukrainos žmonių gynėjas nuolatinėje kovoje su Rusija. Jo nominacija yra laikoma paramos gestu apgultai tautai, ypač kai nuolat per konsistorijas vatikanistai stebėdavosi, kad aplenkiami ganytojai iš Ukrainos. Vis tik jis reziduoja Australijoje ir bus vienintelis šio žemyno kardinolas-rinkikas.
Tarp nominatų keturi tarnauja Romoje, tačiau pagal žemynus, be jau minėtų, po penkis yra iš Pietų Amerikos ir Azijos, du iš Afrikos, vienas iš Šiaurės Amerikos.
Šiomis nominacijomis popiežius tęsia savo pontifikato liniją eiti į pakraščius, nes Teheranas, Alžyras, Tokijas, Belgradas, Bogoras nėra katalikybės telkiniai.
Kai kurie analitikai teigia, kad popiežius Pranciškus į kolegiją skiria kardinolus, kurie atitinka esą jo liberalias nuostatas. Jau miręs kardinolas iš Australijos George’as Pellas, kuris buvo neteisingas įkalintas ir galiausiai išteisintas dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, buvo vienas iš tų, kurie kritikavo Pranciškų dėl jo „politiškai korektiškų“ pažiūrų. Kardinolas G. Pellas rašė savo atsiminimuose, kad Kardinolų kolegiją „susilpnino ekscentriškos kandidatūros“.
Kiti teigia priešingai, kad Pranciškus Bažnyčią valo nuo europocentrizmo ir nori labiau atspindėti jos visuotinį matmenį.
Konsistorija, kurioje bus įteiktos kardinolų regalijos, įvyks 2024 metų gruodžio 8-ąją, kai liturgiškai minima Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo iškilmė.
