Per gruodžio 7 d. konsistoriją, popiežius Pranciškus paskirs 21 naują kardinolą. Jie atspindės pontifiko viziją apie misionierišką Bažnyčią, kuri pasiektų pasaulio pakraščius.
Po dešimtosios savo pontifikato konsistorijos popiežius Pranciškus veiksmingai įtvirtins didelę geografinę Kardinolų kolegijos įvairovę.
Taip pat po jos apie 60 proc. visų kolegijos narių ir beveik 80 proc. kardinolų, kurie būsimoje konklavoje rinks popiežių yra paskirti Pranciškaus.
Nors Kardinolų kolegija ir toliau bus didžia dalimi europietiška (joje vis dar dominuoja italų kilmės eminencijos), po gruodžio 7 d. konsistorijos Kolegijoje, atsakingoje už pagalbą popiežiui rūpinantis Visuotine Bažnyčia, bus atstovaujama daugiau kaip 90 šalių.
Po gruodžio mėnesio konsistorijos Kardinolų kolegija taip pat išsiplės iki 253 narių. Nors didžioji dauguma kardinolų paprastai yra pasaulietiniai dvasininkai, šių metų konsistorijoje vienuolinėms kongregacijoms ir institutams priklausančių kardinolų skaičius padidės iki 68.
Nuolatinę kolegijos plėtrą už tradiciškai katalikiškos Europos ribų liudija ir tai, kad atrenkami kardinolai, priklausantys misionierių kongregacijoms šalyse, kuriose katalikai sudaro mažumą.
Du nauja paskirti kardinolai – Tokijo arkivyskupas Tarcisio Isao Kikuchi, SVD, ir Belgrado-Smederevo (Serbija) arkivyskupas Ladislavas Nemetas, SVD, priklauso Dievo žodžio draugijos vienuolinei kongregacijai ir atstovauja Bažnyčiai šalyse, kuriose katalikų yra 5 proc. ir mažiau.
popiežius Pranciškus veiksmingai įtvirtins didelę geografinę Kardinolų kolegijos įvairovę.
Pagal Kanonų teisės kodekso 349 kanoną kardinolai privalo kolegialiai rinkti popiežiaus įpėdinį, jei būtų sušaukta konklava. Tačiau ne visi kardinolai turi teisę joje balsuoti.
Po konsistorijos daugiau kaip pusė kolegijos narių taps „kardinolais-rinkikais“. Šie kardinolai yra jaunesni nei 80 metų amžiaus, todėl turi teisę balsuoti už naująjį popiežių.
Tarp 140 balsavimo teisę turinčių kardinolų pagal šalis daugiausiai atstovauja Italija – 17 kardinolų-rinkikų, toliau eina JAV – 10 ir Ispanija – 6.
Likusieji 113 kolegijos „kardinolai nerinkėjai“ yra 80 metų ir vyresni. Nors jie gali dalyvauti susitikimuose prieš prasidedant konklavai, tačiau neturi balsavimo teisės, todėl pačioje konklavoje nedalyvaus.
Gruodžio 7 d. vyksiančioje konsistorijoje į naują tarnystės rangą bus pakelti tiek vyriausias, tiek jauniausias Kardinolų kolegijos nariai.
Seniausiu kolegijos nariu taps 99 metų italas kardinolas emeritas Angelo Acerbi, Maltos riterių prelatas emeritas. Jis 50 metų tarnavo Katalikų Bažnyčiai kaip vyskupas, taip pat turi 40 metų darbo Šventojo Sosto diplomatiniame korpuse patirtį.
1974-2001 m. jis buvo nuncijumi Naujojoje Zelandijoje, Kolumbijoje, Vengrijoje, Moldovoje ir Nyderlanduose.
Melburno (Australija) Ukrainiečių graikų katalikų Šv. Petro ir Pauliaus eparchijos vyskupas Mykola Byčiokas, būdamas 44 metų, taps jauniausiu kardinolu. Po jo pakėlimo į kardinolo rangą bendras kardinolų iš didžiojo Okeanijos regiono skaičius padidės iki keturių.
Spalio 6 d. laiške, sveikindamas naujuosius kardinolus tapus „Romos dvasininkija“, popiežius Pranciškus rašė, kad narystė Kardinolų kolegijoje „išreiškia Bažnyčios vienybę ir ryšį, jungiantį visas Bažnyčias su šia Romos Bažnyčia“.
