2022 m. surašymo duomenimis, kuriuos rugsėjo 26 d. paskelbė Vengrijos valstybinė statistikos tarnyba. Iš 9,6 mln. vengrų apie 4,2 mln. gyventojų (43,7 proc.) nurodė priklausantys bažnyčiai ar religinei bendruomenei, palyginti su 5,43 mln. gyventojų (54,7 proc.) 2011 m.
Tuo pat metu deklaravusiųjų nereligingumą dalis nuo visų gyventojų sumažėjo nuo 18,1 iki 16,1 procento (1,5 mln.). Tačiau pažymėtina, kad 40,1 proc. žmonių (2,7 mln.) neatsakė į klausimą apie savo religinę priklausomybę; prieš 10 metų tokių buvo apie 27 proc.
Bendras gyventojų skaičius 2011-2022 m. taip pat sumažėjo maždaug 300 000 ir dabar yra 9,6 mln. Surašymo duomenimis, 2,9 mln. iš jų yra katalikai (30 proc.), įskaitant apie 165 000 Graikų apeigų katalikų narių.
Beveik 950 000 respondentų priskyrė save reformatams (9,8 proc.), 176 000 – liuteronams (1,84 proc.), 15 000 – stačiatikiams (0,16 proc.) ir 7 600 – žydams (0,1 proc.). Dar 170 000 nurodė priklausantys “kitoms” religinėms bendruomenėms.
2022 m. Vengrijos katalikų vyskupai paragino katalikus deklaruoti savo religinę priklausomybę ir surašymo metu pripažinti savo tikėjimą. Paskelbus atnaujintus duomenis, Vengrijos vyskupų konferencija pareiškė: “Nors 40 proc. gyventojų neatsakė į klausimą apie religinę priklausomybę, džiaugiamės, kad priklausomybę Katalikų Bažnyčiai deklaravo daugiau nei du trečdaliai mūsų tautiečių, kurie aiškiai pripažino, kad yra tikintys žmonės. Šie skaičiai atitinka tarptautines tendencijas, kuriose Vengrija ir šios šalies katalikų bendruomenė nėra izoliuotos.”