Ispanijos vyriausybė, siekdama sunaikinti didžiausią pasaulyje kryžių, nori ilgiausią pasaulyje baziliką paversti „Franko siaubo muziejumi”.
Šventojo Kryžiaus Kritusiųjų slėnio bazilika stovi memorialinės vietovės centre, maždaug už 45 km į šiaurės vakarus nuo Madrido.
Po aukštai iškilusiu kryžiumi esantis orientyras apima abatiją ir baziliką. Ispanijos diktatorius Francisco Franco (Fransiskas Frankas) įsakė ją pastatyti, kad pagerbtų per Ispanijos pilietinį karą žuvusius abiejų pusių atstovus. Komplekse palaidoti daugiau kaip 30 tūkst. aukų kūnai.
Pagal naują įstatymą, kuriuo siekiama „pašalinti frankistinius simbolius”, gali būti ne tik pašalintas kryžius memorialinėje vietoje – kiti vieši kryžiai Ispanijoje jau pašalinti – bet ir iš greta bazilikos esančios abatijos priversti išsikelti benediktinų vienuoliai, nuo 1958 m. prižiūrintys šią vietą.
Ispanijos pilietinio karo abiejų pusių kankinių ir aukų paskutinio poilsio vietai taip pat gresia pavojus. Tikimasi, kad pagal vyriausybės planus jų kapai bus ekshumuoti.
Katalikų Bažnyčia jau pripažino kankiniais 66 mirusiuosius, palaidotus memorialo vietoje, o lapkričio mėnesį bus pripažinti dar trys.
Taip pat yra daugiau kaip 40 Dievo tarnų, kurių beatifikacijos procesas šiuo metu vyksta. Bazilikos šoninių koplyčių, vedančių prie pagrindinio altoriaus, sienose saugomos daugelio šventųjų relikvijos.
Duodamas interviu žurnalistams, Kritusiųjų slėnio benediktinų bendruomenės vyresnysis administratorius tėvas Santiago Cantera (Santjagas Kantera) sakė, kad „problema yra didelis žmonių abejingumas ir nežinojimas”, tačiau jis mano, kad „yra daugiau žmonių, kurie priešinasi šios vietos sunaikinimui, nei žmonių, kurie pritaria tokiam žingsniui”.
„Daugeliui žmonių jau atsibodo, kad Vyriausybė kelia klausimus apie karą, nes iš tikrųjų Ispanijoje turime ekonominių, socialinių ir žmonių užimtumo problemų”, – pridūrė jis rugpjūčio 3 d.
Pasak prioro, buvusio universiteto profesoriaus, viduramžių istorijos daktaro, 21-os knygos autoriaus, visuomenė turi suvokti Kritusiųjų slėnio menines, kultūrines ir religines vertybes. Tėvui S. Canterai šios vertybės yra svarbesnės už politines darbotvarkes.
„Negalime ir toliau naudotis beveik prieš šimtmetį vykusiu pilietiniu karu, kad argumentuotume politinių grupių, neturinčių ateities projekto ir norinčių praeitimi paremti naujos Respublikos Konstituciją, naudai”, – sakė tėvas benediktinas.
Demokratinės atminties įstatymą liepą patvirtino Deputatų kongresas. Šį rugsėjį jį svarstys Senatas.
Naujasis įstatymas leistų ekshumuoti daugiau kaip 33 tūkst. aukų iš abiejų pilietinio karo pusių. Kai kuriais skaičiavimais, jų skaičius siekia 50 -70 tūkst. Ekshumacija taip pat reikštų maždaug pusės bazilikos sunaikinimą.
Asociación para la Defensa del Valle de los Caídos (liet. Asociaciją už Kritusiųjų slėnio gynybą) sudaro 212 šeimų, kurių giminaičiai palaidoti šioje vietoje. Jos kilusios iš abiejų pilietinio karo pusių. Vis dėlto jie vieningai prieštarauja bet kokiai jų mirusių šeimos narių ekshumacijai.
Asociacijos pirmininkas ir aršus slėnio gynėjas Pablo Linaresas (Pablas Linaresas) yra kilęs iš komunisto, kuris po pilietinio karo dirbo slėnyje valdant Franco, šeimos.
Čia taip pat palaidoti vienuolyno garbės abato šeimos nariai.
Įstatymas įpareigos sukurti „Nacionalinį pilietinio karo aukų DNR duomenų banką” ir panaikinti fondus, kurie „aukština” Franco režimą, įskaitant ir Kritusiųjų slėnio Šventojo Kryžiaus fondą.
Įstatymu bus draudžiama mokytojams teigiamai kalbėti apie Franco.
Taip pat bus pakeistas vietovės pavadinimas iš „Kritusiųjų slėnio” į „Cuelgamuros slėnį” – geografinį vietovės pavadinimą.
Apie Žuvusiųjų slėnį
Bazilika yra požeminė bažnyčia, iškalta kalno viduje, apylinkėje, kuri užima 3360 akrų miško plotą. Teritorijoje taip pat yra benediktinų abatija ir svečių namai, esantys greta bazilikos.
Franco įsakė pastatyti baziliką ir abatiją, kad būtų užgydytos pilietinio karo žaizdos. Vienuoliai bazilikoje kasdien aukoja Mišias už ten palaidotas sielas ir Ispanijos vienybę.
Pamaldas lydi grigališkasis giedojimas, kurį atlieka benediktinų vadovaujama berniukų internatinė choralinė mokykla Escolanía.
