NATO vadovas Jensas Stoltenbergas interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad Ukraina turėjo pilną teisę pradėti netikėtą puolimą Rusijos Kursko regione kaip savigynos aktą.
Rugpjūčio 6 dieną pradėtas puolimas pribloškė Kremlių. Kyjivo kariai teigia užėmę 100 gyvenviečių ir daugiau kaip 1,2 tūkst. kv. km teritorijos.
„Ukraina turi teisę gintis. Pagal tarptautinę teisę ši teisė nesibaigia ties siena, – sakė J. Stoltenbergas šeštadienį paskelbtame interviu. – Pagal tarptautinę teisę Rusijos kariai, tankai ir bazės ten (Kurske) yra teisėti taikiniai.“
Šis puolimas taip pat nustebino Kyjivo sąjungininkus, o J. Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina iš anksto nesuderino savo planų su NATO ir kad Vakarų karinis aljansas nevaidino jokio vaidmens.
J. Stoltenbergas taip pat palankiai įvertino Vokietijos įsipareigojimą išlikti didžiausia Ukrainos karine donore Europoje ir antra pagal dydį pasaulyje, nors Berlynas ruošiasi mažinti paramą Kyjivui kitų metų biudžete.
Praėjusią savaitę kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl šio sprendimo. Jis teigia, kad Vokietija ir toliau tieks Ukrainos kariuomenei, neturinčiai pakankamai ginklų ir karių, reikalingą įrangą.
Kursko puolimas mažai ką pakeitė fronto linijoje Rytų Ukrainoje, kur Rusija ir toliau skelbia apie vis naujus laimėjimus, įskaitant tris užimtus kaimus penktadienį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo kariuomenė susiduria su itin sudėtinga padėtimi netoli strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto Donecko regione, artinantis Rusijos kariuomenei.
