Dalies okupuotų teritorijų atidavimas mainais į narystę NATO ir karo nutraukimą turėtų būti reali galimybė, kurią Kijevas galėtų apsvarstyti, Norvegijoje vietos dienraščio VG surengtoje diskusijoje pasiūlė Atlanto aljanso generalinio sekretoriaus štabo viršininkas.
Didžiąją susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama saugumo garantijoms pokario Ukrainai, dalį Stianas Jenssenas tik pakartojo oficialias NATO kalbas, sakydamas, kad galiausiai Kijevas pats turi nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis jis nori pradėti derybas.
Paskui štabo viršininkas leido sau asmeniškesnę įžvalgą ir pasiūlė sprendimą, kurio Aljanso vyriausioji vadovybė dar niekada nepateikė – ir, tikėtina, niekada nepateiks, nors ji nėra visiškai be pagrindo.
Mainais už gana greitą narystę NATO (taip pat už tai, kad būtų išvengta užsitęsusio konflikto, kuris lėtai žudytų žmones ir eikvotų ginklus abiejose mūšio linijos pusėse), sakė Jenssenas, galbūt, būtų išmintinga apsvarstyti galimybę atiduoti teritoriją.
Jis užsiminė, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu fronto linijos smarkiai pasikeis, ir į tai reikia atsižvelgti kalbant apie taiką. “Rusija patiria didžiulių karinių sunkumų, ir atrodo nerealu, kad ji gali užimti naujų teritorijų”, – sakė Jenssenas ir pridūrė, kad “veikiau reikia spręsti klausimą, ką Ukraina gali atsiimti”.
Štabo viršininkas taip pat paminėjo, kad jau vyksta diskusijos dėl Ukrainos pokarinio statuso ir kad galimybę atiduoti žemes iškėlė ir kiti.
Nepaisant to, Jenssenas žinojo, kad savo viešu pasiūlymu galėjo peržengti diplomatinę ribą, ir suskubo pabrėžti, kad tai nėra oficiali NATO pozicija: “Nesakau, kad taip turi būti. Bet tai gali būti galimas sprendimas.”
Nepriklausomai nuo jo ketinimų, šios pastabos iš karto įjungė tarptautinę žiniasklaidos mašiną, o Ukraina, Rusija ir pati NATO buvo priverstos kuo greičiau reaguoti.
šios pastabos iš karto įjungė tarptautinę žiniasklaidos mašiną, o Ukraina, Rusija ir pati NATO buvo priverstos kuo greičiau reaguoti
Kaip ir tikėtasi, Kijevas nebuvo pernelyg patenkintas šia idėja. “Iškeisti teritoriją į NATO skėtį? Tai juokinga”, – socialiniame tinkle “Twitter” pakomentavo vienas iš pagrindinių prezidento V. Zelenskio patarėjų Michailas Podoliakas. Podoliakas tęsė:
„Tai reiškia, kad sąmoningai pasirenkamas demokratijos pralaimėjimas, skatinamas pasaulinis nusikaltėlis, išsaugomas Rusijos režimas, griaunama tarptautinė teisė ir karas perduodamas ateities kartoms.
Jei Putinas nepatirs triuškinančio pralaimėjimo, politinis režimas Rusijoje nepasikeis, o karo nusikaltėliai nebus nubausti, karas neabejotinai sugrįš”, – teigė patarėjas.
Į ginčą socialiniame tinkle “Facebook” įsitraukė ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko, pavadinęs Jenseno pastabas “absoliučiai nepriimtinomis”. Nikolenko paaiškino: „Sąmoningas ar nesąmoningas NATO pareigūnų dalyvavimas formuojant pasakojimą apie galimybę Ukrainai atsisakyti savo teritorijų yra naudingas Rusijai”, – teigė atstovas.
„Rusai turėjo savų abejonių, tačiau iš visiškai kitos perspektyvos. Ukraina, atsisakanti ginčijamų teritorijų, “iš tiesų skamba kaip įdomi idėja”, – Telegram rašė buvęs prezidentas, Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
„Vienintelė problema ta, kad visos jų tariamos teritorijos yra labai ginčytinos. Taigi, norėdami įstoti į [NATO], jie turėtų atsisakyti paties Kijevo [sic], senovės Rusios sostinės. Taigi sostinę tektų perkelti į Lvovą. Tai yra, jei lenkai sutiktų palikti Lvovą kokaino mėgėjams”, – tokį pasiūlymą komentavo Medvedevas.
Savo ruožtu NATO taip pat pasisakė ir patikino Ukrainą neabejotinai remianti teritorinį vientisumą.
„Mes visiškai remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ką NATO vadovai dar kartą patvirtino liepos mėn. vykusiame Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime. Mes ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, ir esame įsipareigoję siekti teisingos ir ilgalaikės taikos”.
