Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) apskundė teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas buvusio Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusios įmonės „Hidroterra“ ieškinys, o muziejus įpareigotas sumokėti už atliktus darbus.
Kaip pirmadienį pranešė įstaiga, Lietuvos apeliacinio teismo bus prašoma ieškinį nagrinėti skubos tvarka.
„Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme. Teismas nagrinėjo sutarties nutraukimo teisėtumą, bet mažai dėmesio skyrė aplinkybėms – kodėl muziejus neturėjo kitos išeities“, – pranešime spaudai cituojamas muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.
Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui.
Nacionalinio muziejus atstovė Živilė Stadalytė pirmadienį BNS nurodė, jog sutarties vertė su „Hidoreterra“ siekė apie 2,4 mln. eurų, tačiau bylinėjamasi dėl daugiau nei 0,5 mln. eurų siekiančios sumos.
„(…) Ta dalis, dėl kurios dabar ir vyksta teismas, yra 0,5 mln. eurų. Tiek muziejus nesumokėjo rangovui ir dėl to yra teisiamas“, – sakė ji.
Pasak muziejaus, į apeliacinį teismą kreiptasi pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta.
Pasak muziejaus, į apeliacinį teismą kreiptasi pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta
„Sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju, kita vertus, nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau įmonės „Hidroterra“ parengtą projektą“, – nurodoma pranešime.
„Manome, jog būtent dviprasmiškas darbų traktavimas pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus, t. y. šių darbų sąveika ir atskyrimas įmonės „Hidroterra“ rengtame projekte, ir yra esminis šios bylos klausimas. Atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, reikia ne tik mums, nes panašios problemos tvarkantiems kultūros paveldo vertybes užprogramuotos ir ateityje“, – teigia V. Petrokas.
Muziejaus teigimu, šio klausimo išnagrinėjimas svarbus, nes atliekant darbus pagal anksčiau parengtą tvarkybos darbų projektą kiltų rizika dėl tolesnės techninės darbų priežiūros, viešųjų pirkimų vykdymo ir darbų garantijos suteikimo.
Muziejus pernai neradęs sutarimo su buvusiu projektuotoju priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir skelbti konkursą dėl projektavimo užbaigimo, tuomet konkursą laimėjo įmonė „Maspro“.
Bendrovė „Maspro“ pagal praėjusių metų gegužę pasirašytą sutartį darbų projektavimą įsipareigojo užbaigti už 718 tūkst. eurų.
Pasak pranešimo, rangos darbus pietrytiniame šlaite planuota pradėti jau šių metų pavasarį.
Muziejus pažymi, jog Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų.
„Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama“, – nurodoma pranešime.
Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.
