„Kaip krikščionys norime kartu apmąstyti krikščioniškų vertybių vaidmenį Europos dabarčiai ir ateičiai artėjant Europos Parlamento rinkimams“, – sako Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) generalinis sekretorius kunigas Manuelis Barriosas Prieto.
Kaip praneša COMECE, kurios uždavinys yra Bažnyčias informuoti apie ES vykstančius procesus ir ES perduoti Bažnyčios pastabas, Briuselyje buvos surengta diskusija apie ateinančius Europos Sąjungos Parlamento rinkimus 2024 metų birželį.
„Neabejotina, kad krikščionių tikėjimas motyvavo bendros Europos projektą nuo pat jo pradžios ir yra pašauktas tai daryti toliau per jos institucijose dirbančių krikščionių įsipareigojimą”, – kalbėjo M. B. Prieto.
Be pačios COMECE, diskusijoje dalyvavo Europos Bažnyčių Tarybos (CEC) ir Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja, katalikiškų nevyriausybinių organizacijų nariai, Europos Sąjungos pareigūnai.
Diskusijoje pažymėta, kad Europai reikia ne vien gerų politinių struktūrų, bet ir pamatinių vidinių įsitikinimų bei vertybių, o kartais bendruomenių ir tautų susitaikymo. Visose šiose srityse krikščioniškų Bažnyčių indėlis labai svarbus.
Šiomis dienomis COMECE generalinis sekretorius M. Barriosas dalyvavo Europos Liaudies Partijos – vienos iš gausiausių Europarlamento partijų – Santjage de Kompostela surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos, kultūrų ir religijų dialogą.
Europai reikia ne vien gerų politinių struktūrų, bet ir pamatinių vidinių įsitikinimų bei vertybių, o kartais bendruomenių ir tautų susitaikymo.
Šiame kontekste COMECE pareigūnas pakomentavo lapkričio pabaigoje ES Teisingumo teisme priimtą nuosprendį, kuriuo patvirtintas vienos Belgijos savivaldybės draudimas neutralumo vardu, priimtas vienos musulmonės moters atžvilgiu, turėti išorinių religinių ženklų ar simbolių.
Pasak ES teismo, draudimas turi būti taikomas visiems išoriniams filosofinių ir religinių įsitikinimų ženklams ar simboliams. Kita vertus, gali būti nutarta leisti, atsižvelgus į galiojančias normas, tokius simbolius tarnautojams nešioti.
Nors šis sprendimas susijęs tik su labai lokaliu atveju vienos šalies teisinėje aplinkoje, kilo klausimas, ar jis turės pasekmių gerokai platesnėje diskusijoje apie religinių simbolių ir viešos erdvės santykį. Kaip žinia, norima, kad tokių simbolių būtų kuo mažiau, o kita pusė klausia, kas lieka iš religinės laisvės be galimybės ją išreikšti?
COMECE generalinis sekretorius kun. M. Barriosas linkėjo, kad paprasti dalykai būtų išspręsti paprastai, jų nesutirštinant, siekiant sveikos pusiausvyros tarp pliuralizmo, neutralumo ir religijos laisvės. Suprantamas siekis užtikrinti, kad viešosiose institucijose niekas nepasijaustų nepatogiai, bet taip pat netinka drausti visų išorinių tikėjimo, sudarančio giliausią asmens įsitikinimų šerdį, išraiškų. Jei kalbame apie pliuralizmą, turime išmokti priimti, kad žmonės turi įvairių įsitikinimų, kad tai ne problema, o turtas, ir išmokti pagarbiai dalintis tomis pačiomis erdvėmis, kalbėjo jis.
