Kai prieš 25 metus mirė šventoji Teresė iš Kalkutos (Indija), galbūt geriau žinoma kaip Motina Teresė, ji paliko patarimų, kaip nugyventi vertingą gyvenimą.
Motina Teresė 1979 m. gavo Nobelio taikos premiją, o 1985 m. – JAV Prezidento laisvės medalį bei kitų apdovanojimų. Tačiau bene labiausiai ji žinoma kaip Gailestingumo misionierių – vienuolinės bendruomenės, skirtos tarnauti „vargingiausiems iš vargšų” – įkūrėja.
Motina Teresė mirė 1997 m. rugsėjo 5 d., sulaukusi 87 metų. Po mažiau nei 20 metų, 2016 m., ji buvo paskelbta šventąja. Žemiau dalinamės jos įsimintinomis mintimis.
Apie meilę
„Darykite paprastus dalykus su didele meile”. (pasak ją pažinojusio kunigo Briano Kolodiejčiuko).
„Svarbu ne tai, kiek daug darome, bet kiek meilės įdedame”. (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)
„Tokia yra tikros meilės prasmė – duoti tol, kol skauda”. (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)
„Kaip gali mylėti Dievą, kurio nematai, jei nemyli savo artimo, kurį matai, lieti, su kuriuo gyveni?” (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)
„Visada sutikime vienas kitą su šypsena, nes šypsena yra meilės pradžia”. (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)
Apie kančią
„Neturime priežasties būti nelaimingais, nes net ir kančioje esame mylimi paties Dievo”. (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
„Girdime, kad vyksta tiek daug baisių dalykų. Tačiau niekada nenuleiskite rankų. Visada – ačiū Dievui – galime šypsotis. Jūs bent jau galite šypsotis, jei jau nieko kito negalite padaryti.” (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
„Vieną dieną sutikau moterį, kuri mirė nuo vėžio, ir mačiau, kaip ji kovoja su savo baisiu skausmu. Aš jai pasakiau: ,Tu žinai, kad tai tėra Jėzaus bučinys, ženklas, kad tu ant kryžiaus priartėjai prie Jo taip arti, jog Jis gali tave pabučiuoti’. O ji susikibo rankomis su manimi ir tarė: ,Motina Terese, prašau, pasakyk Jėzui, kad nustotų mane bučiuoti”. Tai kančios džiaugsmas, Jėzaus bučinys”. (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
Apie prasmę
„Mes nesame tik skaičiai. Esame Dievo vaikai. Esame sukurti tikslui, didesniems dalykams: mylėti ir būti mylimiems”. (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
„Mes patys jaučiame, kad tai, ką darome, tėra lašas vandenyne. Bet jei to lašo nebūtų, manau, kad dėl jo stygiaus vandenynas būtų mažesnis”. (Labdaros misionieriai)
„Nebijokite. Nebijokite mylėti. Net kai ateina kančia, pažeminimas, skausmas, sėkmė, džiaugsmas. Atminkite, kad esate Jam brangūs. Jis jus myli.” (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
„Iš kur žinome, kad Dievas mus myli? Šventajame Rašte, Izaijo knygoje, yra labai gražūs žodžiai, kur sakoma: ,O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: „Nebijok, nes aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano. Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs neprarys, nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti” (Iz 43,1-3) (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
„Laikykitės Kristaus, nes Jis yra vienintelis atsakymas”. (1974 m. interviu Airijos televizijai)
Apie tarnystę
„Štai ko reikia mūsų žmonėms. Jiems reikia jūsų rankų, kad jiems tarnautumėte, ir jūsų širdies, kad juos mylėtumėte”. (Labdaros misionieriai)
„Ką galiu padaryti aš, jūs negalite. Ką galite padaryti jūs, aš negaliu. Bet kartu mes galime padaryti kažką gražaus vardan Dievo”. (Labdaros misionieriai)
„Jei darome kažką su Jėzumi, jei darome tai dėl Jo ir jei darome tai Jam, tuomet žinome, kad esame su Juo, nes Jis taip pasakė.” (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
Apie neturtinguosius
„Noriu, kad mylėtumėte vargšus ir niekada neatsuktumėte jiems nugaros, nes atsukę nugarą vargšams, atsukate ją Kristui.” (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)
„Prašykime Dievo Motinos, kad ji duotų mums savo širdį, tokią gražią, tokią tyrą, tokią nesuteptą, tokią kupiną meilės ir nuolankumo, kad galėtume priimti Jėzų Gyvybės duoną, mylėti Jį taip, kaip mylėjo Ji, ir tarnauti Jam, padedant vargšams.” (Šv. 1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
„Vargšai vis labiau ir labiau tampa žmonijos išganymo viltimi. Nes būsime teisiami pagal tai, ką jiems padarėme, kokie jiems buvome, kaip juos priėmėme”. (1974 m. interviu Airijos televizijai)
„Yra dvi skurdo rūšys. Turime materialinio gyvenimo skurdą… Tačiau yra daug gilesnis, daug didesnis alkis – tai meilės alkis ir ta baisi vienatvė, kai esi nepageidaujamas, nemylimas, visų apleistas”. (1974 m. interviu Airijos televizijai)
Apie gyvybės apsaugą
„Visi meldžiamės, kad turėtume drąsos palaikyti dar negimusį vaiką ir suteikti jam galimybę mylėti ir būti mylimam, ir manau, kad su Dievo malone galėsime atnešti taiką pasaulyje.” (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)
„Kaip įtikinti moterį nedaryti aborto? Kaip visada, turime įtikinti ją meile.” (1994 m. Nacionalinių maldos pusryčių kalba)
Apie šeimą ir maldą
„Meilė prasideda namuose.” (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)
„Šeima, kuri meldžiasi kartu, lieka vieninga.” (1979 m. Nobelio taikos premijos atsiėmimo kalba)
„Jei išmokote melstis, tai dabar yra jūsų stiprybė ir džiaugsmas.” (1982 m. Tomo Akviniečio koledžo pradžios kalba)
