Vašingtono universiteto profesoriaus Peterio Noble’o ir Kalifornijos nacionalinio medicinos centro „City of Hope“ profesoriaus Alekso Požitkovo atlikti tyrimai parodė, kad ląstelės po mirties gali aktyvuoti paslėptus gebėjimus, praneša „Euronews“.
Jų duomenimis, mirusio kūno ląstelės, jei tik gauna maistinių medžiagų, deguonies ar bioelektrinių signalų, gali persitvarkyti ir net įgyti visiškai naujų funkcijų, kurios joms buvo neprieinamos gyvenimo metu.
Pavyzdžiui, varlių odos ląstelės po mirties gali savaime organizuotis į daugialąstelines struktūras, vadinamas „ksenobotais“. Jos pradeda spontaniškai judėti ir geba prisitaikyti dirbtinėje aplinkoje, pavyzdžiui, Petri lėkštelėse.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmogaus plaučių ląstelės po mirties gali susijungti ir sukurti naujas struktūras, vadinamas „antrobotais“.
Šie atradimai kvestionuoja nusistovėjusią nuomonę, kad po mirties ląstelės visiškai sunaikinamos. Gebėjimas savaime atsikurti ir prisitaikyti priklauso nuo aplinkos, ląstelių metabolinio aktyvumo ir jų išsaugojimo būdų.
Pasirodo, net ir įvykus mirčiai, skirtingų tipų ląstelės skirtingu laiku išlieka gyvybingos. Pavyzdžiui, žmogaus leukocitai paprastai išlieka aktyvūs iki 86 valandų, pelių raumenų ląstelės gali atsinaujinti iki 14 dienų, o avių ir ožkų fibroblastai gali būti implantuojami po mėnesio.
Tyrimai šioje srityje atliekami jau daugiau kaip 15 metų, ir iš pradžių mokslo bendruomenė jais abejojo. Tačiau nuo 2017 m. mokslininkai atrado, kad žuvų ir pelių organizmuose po mirties išlieka aktyvūs maždaug tūkstantis genų. Šis atradimas suteikė naują postūmį suprasti biologinius procesus, vykstančius po organizmo mirties.
Profesoriai mano, kad šis atradimas gali lemti revoliucinį proveržį regeneracinės medicinos ir imunologijos srityse. Jie teigia, kad tokie tyrimai ne tik padės atkurti audinius po sužalojimų, bet ir pareikalaus permąstyti teisines mirties sąvokas.
„Stovime prie slenksčio, kai galime suprasti esminius klausimus apie gyvybę ir mirtį“, – apibendrina mokslininkai.
