Šeštadienį, gegužės 28-ąją, Modenos katedroje bazilikoje palaimintuoju paskelbtas kankinys kun. Liudvikas (Luigi) Lenzini. Popiežiui beatifikacijos apeigose atstovavo kardinolas M. Semeraro, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
1945 m. vasarą palaimintąjį Liudviką, kaimo parapijos kleboną, po brutalaus kankinimo nužudė Emilijos-Romanijos regione savivaliavę komunistų aktyvistai, svajoję Italijoje po karo įkurti stalinistinio tipo totalitarinį režimą. Italijos komunistų partijos remiami rezistencijos dalyviai – partizanai – ypatingai aršiai persekiojo Emilijos-Romanijos, šiaurės rytų Italijos regiono, katalikus.
Laikotarpyje nuo 1943 iki 1946 metų mėginti likviduoti Bažnyčią, kuri būtų galėjusi sukliudyti marksistinės sistemos įsikūrimui Apeninų pusiasalyje. Komunistų aktyvistai, nesugebėdami savo idėjomis įtikinti krikščionybės vertybėms ištikimų paprastų žmonių ir laimėti jų paramos, ėmė persekioti kunigus.
Per vienerius metus nuo 1945 iki 1946 metų Emilijoje-Romanijoje nužudyti 22 dvasininkai. Vienas iš jų – 64 metų amžiaus kunigas Liudvikas Lenzini, Crocette di Pavullo parapijos, turėjusios apie šešis šimtus parapijiečių, klebonas.
Apie kunigo Lenzini nužudymą liudijo parapijiečiai. Jie naktį iš liepos 20-osios į 21-ąją išgirdo, kad klebonas skambina bažnyčios varpais, o netrukus po to – automatų salves iš šventoriaus. Komunistai išvilko kunigą į lauką, nusivedė į vynuogyną, liepė išsikasti duobę. Liudvikas Lenzini prieš mirtį buvo žiauriai sumuštas ir išniekintas, buvo nuplėštos genitalijos ir nagai, jis mirė nuo kulkos į galvą. Kunigo palaikai surasti vynuogyne savaitę po palaidojimo. Jis buvo užkastas galva žemyn.
Palaimintasis gimė 1881 m., 1904 m. įšventintas kunigu, tarnavo Modenos arkivyskupijos parapijose, 1938 m. jam leista Romoje stoti į vienuolyną, tačiau vėliau jis atšauktas į Modenos arkivyskupiją, nuo 1941 m. dirbo klebonu mažoje atokioje Crocette di Pavullo parapijoje.
Kunigas karo metu ir jam pasibaigus paslaugiai tarnavo visiems, žinojo apie gresiantį pavojų, po Italijos išlaisvinimo jis sulaukė grasinimų, tačiau nepabūgęs tęsė tarnystę kitiems meiliai ir atvirai. Apkaltintieji kunigo nužudymu buvo išteisinti dėl įrodymų stokos, tačiau proceso metu paaiškėjo, kad nusikaltimas įvykdytas iš neapykantos tikėjimui, siekiant eliminuoti katalikų dvasininką.
Garsas apie kunigo Ludviko kankinystę paplito ir išliko iki mūsų laikų. Meilė jam pavestai Kristaus kaimenei paženklino dvasininko pašaukimą ir kasdienybę, jis sėmėsi įvėpimo iš Jėzaus mokymo iki kraštutinio gyvybės paaukojimo.
„Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“, – šie Jėzaus žodžiai mokiniams iš Jono Evangelijos parinkti apibūdinti palaimintojo kankinystę, oficialiai pripažintą popiežiaus Pranciškaus 2020 m. spalio 27 patvirtintu dekretu.
Beatifikacijos apeigos su šv. Mišiomis gegužės 28-ąją surengtos per naujojo Bažnyčios palaimintojo gimtadienį.
