Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje spalio 17-23 d. vyks Misijų savaitė, kurios tema: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mt 3,17)
Kas yra misijos? Kuo jos svarbios tikinčiųjų bendruomenei? Apie jų palaimingą laiką Dievo ieškančioms žmonių širdims pasakoja Kauno arkivyskupijos misionieriai – tėvai redemptoristai Peteris Hertelis ir Rastislavas Dluhý bei Tiberiados bendruomenės vienuolis kunigas Mišelis iš Baltriškių.
Kas yra misijos ir koks jų tikslas?
Misijos yra Visuotinės Bažnyčios uždavinys, kurį jai patikėjo Jėzus Kristus. Visi krikščionys yra siunčiami skelbti Gerosios Naujienos apie Dievo meilę ir išgelbėjimą Kristuje. Bažnyčioje yra įvairių konkrečių Evangelijos skelbimo programų. Viena tokių – parapijų misijos, arba kitaip – šventosios misijos. Kunigo kvietimu septynioms dienoms į parapiją atvyksta grupė vienuolių. Padedami pasauliečių misionierių, per įvairias programas jie sukuria erdvę norintiems susitikti su gyvuoju Dievu. Parapijų misijų esmė – galimybė išgirsti gyvą ir veiksmingą Dievo Žodį bei patirti Bažnyčios bendrystę. Misijų tikslas – pažadinti žmonėse Dievo troškimą ir visa širdimi kreiptis į Jį. Mes jau turime nemažai patirties, kad tai įmanoma, nes misijos, dėl daugybės maldų, yra nepaprastai maloningas atsivertimo laikas.
Kanonų teisės kodekso 770-ajame kanone taip pat raginama, kad klebonai konkrečiu laiku pagal vyskupo nurodymus organizuotų pamokslus, vadinamus dvasinėmis pratybomis arba šventosiomis misijomis. Popiežius emeritas Benediktas XVI skatino organizuoti parapijų misijas Tikėjimo metais, popiežius Pranciškus – Gailestingumo jubiliejaus metais, netgi su galimybe pelnyti visuotinius atlaidus dalyvaujantiems.
Kokios temos bus aptariamos misijų metu?
Visos temos turi ką pasakyti šiandieniniam žmogui. Misijos yra tam tikri dvasiniai pratimai, todėl temos turi tęstinumą ir laipsniškumą. Tai esminės krikščioniško gyvenimo temos.
Pirmadienį, spalio 17 d., pradėsime tema „Dievas tavęs ieško“, nes Jam kiekvienas yra svarbus. Iniciatyva krikščioniškame gyvenime priklauso Dievui ir Jo meilei. Vėliau kalbėsime apie nuodėmę, atsivertimą ir Sutaikinimo sakramentą kaip atgailos kelio kulminaciją. Pirmosiomis misijų dienomis vyks specialūs susitikimai su moterimis, vyrais, jaunimu bei vaikais.
Svarbu akcentuoti, kad krikščionybė nėra nuodėmės ir sielvarto religija, bet pirmiausia – gyvenimo, meilės ir džiaugsmo religija.
Svarbu akcentuoti, kad krikščionybė nėra nuodėmės ir sielvarto religija, bet pirmiausia – gyvenimo, meilės ir džiaugsmo religija. Apie tai yra kitos misijų temos: „Jėzus – Gyvenimo davėjas“, „Atpažinti Kristų Eucharistijoje“, „Apie kokią meilę Jėzus kalba?“, „Marija – maldos žmogus“. Kančios ir kryžiaus tikrovė visuomet eina kartu.
Sekmadienio Šv. Mišias aukos arkivyskupas K. Kėvalas. Misijų programos pabaigoje tradiciškai statomas Kryžius bažnyčios šventoriuje ir suteikiamas specialus palaiminimas.
Kam skirtos misijos?
Tikintiesiems, kuriems reikia padrąsinimo, ir žmonėms, kurie dar ieško Dievo arba Juo netiki, bet širdies gilumoje jaučia, kad egzistuoja meilė, gėris, prieš kuriuos nusilenkia. Jiems misijos gali padėti priartėti prie Dievo. Mums visiems reikia padrąsinimo, vilties, ir tai gauname iš Dievo Dvasios, kurią nuolat kviečiame per misijas. Misijos skirtos visiems – tikintiems ir netikintiems!
Misijų savaitės programa yra lyg pasiūlymas šiandienos žmonėms, kuriems sunku sustoti, pagalvoti apie svarbiausius gyvenime klausimus: iš kur aš esu? Kur einu? Kokia yra gyvenimo prasmė? Kas man gyvenime teikia ramybę ir džiaugsmą? Ko turėčiau atsikratyti? Ar Dievas gali man padėti? Ar galiu prie Jo prieiti? Kai žmogus pradeda galvoti apie Dievą, jis jau meldžiasi, ir tai yra geras pasiruošimas misijoms.
Reikėtų žinoti, kad misijų metu kunigai bus pasiekiami beveik visą dieną, nesvarbu, ar išpažinčiai, ar dvasiniam pokalbiui. Tai gali būti būdas įsižiebti kad ir nedidelei šviesai, kuri toliau mus ves gyvenime.
Ką jūs manote apie misijų „sėkmę“?
„Turime skelbti, sėti Dievo žodį, o rezultatai yra Dievo rankose. Poveikis yra širdyse žmonių, kurie ateina, klausosi ir leidžia tam gėriui sudygti. Kai ką galima pamatyti iš karto, tačiau tikrieji vaisiai subręsta palaipsniui. Būna, kad ir po metų žmonės mums rašo, jog „misijos buvo didelė palaima jų dvasiniame gyvenime, santuokoje, šeimoje ar parapijoje“, – sako tėvai redemptoristai Peteris Hertelis ir Rastislavas Dluhý.
Brolių ir seserų misijos Lietuvoje duoda vaisių. „Mes galime paliudyti, kad Baltriškės yra prisikėlimo žemė. Matėme jaunimą ir šeimas, atgaunančius viltį, prasmę, pereinančius „iš mirties į gyvenimą“, – sako vienuolis kunigas Mišelis (Michelis de Meulenaeras), beveik 20 m. gyvenantis Lietuvoje.
Kas yra redemptoristai ir kokia jų pagrindinė misija?
Esame misionierių ordinas, todėl pagrindinė mūsų misija yra parapijų (šventosios) misijos. Švenčiausiojo Atpirkėjo kongregaciją (toks tikslus mūsų pavadinimas) 1732 m. įkūrė Šv. Alfonsas Liguoris, teisininkas ir didikas iš Neapolio. Šv. Klemensas Hofbaueris redemptoristams padėjo persikelti už Alpių. Šiuo metu ordinui priklauso daugiau nei 5000 narių visame pasaulyje. Mūsų Bratislavos-Prahos provincijoje yra apie 50 narių, o Lietuvoje tarnaujame dviese.
Mūsų vienuolija vadovaujasi 130-osios psalmės eilute, kuri sako: „Viešpaties yra gerumas, ir jis didžiai galingas atpirkti.“ Savo provincijoje turime dvi misijų komandas, kurioms labai padeda misionieriai pasauliečiai – taip galime dar vaisingiau nešti Atpirkimo žinią tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Kas yra Tiberiados bendruomenė ir kas jai būdinga?
Tiberiados bendruomenė – vyrų ir moterų vienuolija, kurią 1979 m. Lavaux-Sainte-Anne kaimelyje, Belgijos pietuose, įkūrė brolis Morkus. Tiberiados bendruomenės pavadinimas kilęs iš Palestinoje, Genezarete esančio ežero pavadinimo Tiberiada. Šį pavadinimą įkūrėjas pasirinko įkvėptas ištraukos iš Naujojo Testamento, Evangelijos pagal Matą apie Petro ėjimą vandeniu (Mt 14,28).
Tiberiados broliai ir seserys nuo 2001 m. vykdo savo misiją ir Lietuvoje. Jie įsikūrę Baltriškių kaimelyje Zarasų rajone. Čia gyvena kaimo aplinkoje, meldžiasi, ypač vertina rankų darbą, priima žmones į rekolekcijas, jaunimą ir šeimas į stovyklas.
Šiandien Tiberiados brolių ir sesių jau geras tuzinas. Bendruomenės gyvenime svarbiausia malda, broliškos meilės puoselėjimas ir jaunimo bei šeimų katalikiškas ugdymas. Bendruomenės tikslas – dovanoti Bažnyčiai šventų šeimų. Vienuoliai iš maldos bei broliškos bendrystės išeina į misiją, kurią daugiausia skiria jaunimui ir šeimoms. Broliai ir seserys reguliariai keliauja po kaimus, miestus, mokyklas ir parapijas; ten, kur yra kviečiami.
Tiberiados bendruomenė garsėja savo paprastumu ir džiaugsmingu požiūriu į gyvenimą.
Tiberiados bendruomenė garsėja savo paprastumu ir džiaugsmingu požiūriu į gyvenimą, mokėjimu ieškoti ir rasti Dievą netikėtuose susitikimuose, misijų metu, gamtoj, bendruomenėj, sugebėjimu būti aktualiems bei arti žmonių.
Mums būdingas dėmesys broliškam gyvenimui, kuris yra atsivertimo vieta, jo kokybei, kad meilė cirkuliuotų taip, kaip ji cirkuliuoja Dieve tarp Švenčiausios Trejybės narių. Pasitikėjimas: leistis, kad Evangelija mus darytų paprastesnius. Keletas artimo meilės ir nuolankumo suvienytų brolių atveria stebinančias galimybes evangelizuoti. Mes taip pat trokštame nuolankiai atsidėti vienybės tarnybai ten, kur mus siunčia Viešpats.
Tikimasi, kad gausus atpirkimas išsilies ir Ukmergės mieste per Misijų savaitės programą Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje spalio 17-23 d. Nuoširdžiai visus kviečiame!
