Katalikas kovoja (ne) ginklu? – tokia „karšta tema“ netikėtai pasaulį ištikusiu karo laiku buvo pasiūlyta Misijų dienų programoje, pakviečiant žmones į susitikimą su dvasininku už bažnyčių sienų.
Pokalbį vedė Gediminas Urbonas ir Mykolas Kulikauskas.
Katalikas pašauktas būti taikdariu – Dievo vaiku, o jo kalavijas – malda, – dalijosi su atėjusiais birželio 23 d. vakarą į neseniai atsidariusią „Vero Cafe“ kavinę nuolatinis diakonas, kariuomenės kapelionas ir šeimos žmogus Audrius Jesinskas, gerai pažįstantis kariuomenę iš vidaus, nes joje tarnauja jau 30 metų.
Kataliko kariūno, „apkasų kapelionu“ vadinamo diakono Audriaus žodžiais, karys neina kovoti iš neapykantos, o tik iš meilės – apginti tai, kas jam brangiausia. Būti kariu – tai atlikti pareigą, kuri pirmiausia reiškia ne žudyti, bet prireikus apginti ginklu. Taip, priešus turime mylėti – taip moko mus Evangelija. Tačiau ar savo meile neprisidėčiau prie to, kad kitas būtų nuskriaudžiamas?
„Aš galiu atleisti tik tada, kai darantis bloga atgailauja ir keičia savo kryptį“, – dalijosi mintimis diakonas, kavinės erdvėje ne kartą citavęs Šventąjį Raštą, galintį duoti atsakymus ir kryptį daugeliui mūsų klausimų.
