Pirmadienį, lapkričio 25 d., mirė kardinolas Miguelis Angelis Ayuso Guixotas, Šventojo Sosto tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektas. 72 metų M. Ayuso pastaruoju metu sunkiai sirgo ir todėl nebegalėjo, kaip anksčiau, lydėti popiežiaus jo tarptautinėse kelionėse ir dalyvauti tarpreliginiuose susitikimuose visame pasaulyje.
Iš Sevilijos kilęs Miguelis Ayuso buvo pirmas ir vienintelis Švč. Jėzaus Širdies misionierių komboniečių kongregacijos narys kardinolų kolegijoje.
2019 m. popiežius Pranciškus jį konsekravo vyskupu, paskyrė Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininku (nuo 2022 m. dikasterijos prefektu) ir Romos Bažnyčios kardinolu. Kardinolas lydėjo popiežių į Maroką, Iraką ir Jungtinius Arabų Emyratus, kur Abu Dabyje popiežius kartu su didžiuoju Al Azharo imamu pasirašė katalikų ir musulmonų santykiams pamatinį dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje.
Be kelionių su popiežiumi ir asmeninių ryšių su musulmonų pasaulio lyderiais, kardinolas bendravo su induistais, budistais, sikhais, šintoistais, konfucianistais ir tradicinių religijų atstovais liudydamas, kad geriems tarpreliginiams santykiams padeda asmeninė draugystė.
Bendravimas su kitų religijų, visų pirma su islamo pasaulio, atstovais buvo kardinolo gyvenimo pašaukimas, atsiskleidęs dar 1982 m. Romoje, kai rengdamasis išvykti misionieriumi į Afriką, Miguelis Ayuso studijavo Popiežiškąjame arabistikos institute ir, po dviejų dešimtmečių sielovadinio darbo Kaire (Egiptas) ir Chartume (Sudanas) su lotynų katalikų bendruomenėmis ir migrantais iš kitų Afrikos kraštų, sugrįžo į Romą vadovauti minėtajam Popiežiškajam arabistikos institutui. Tuo pat metu jis buvo paskirtas Popiežiškojo tarpreliginio dialogo tarybos patarėju.
2012 m. Miguelis Ayuso tapo šios tarybos sekretoriumi, o sunegalavus pirmininkui 2016 m. tapo faktiniu tarybos vadovu, kol galiausiai prieš penkerius metus buvo popiežiaus paskirtas jos pirmininku.
Bendravimas su kitų religijų, visų pirma su islamo pasaulio, atstovais buvo kardinolo gyvenimo pašaukimas.
Komboniečių kongregacija pareiškime dėl kardinolo M. Ayuso mirties patikino, kad yra maldos vienybėje su visais gedinčiais ir dėkojo Dievui už kardinolo gyvenimą bei tarnystę misijose ir Romoje. Sevilijos ganytojas pareiškė visos arkivyskupijos šeimos užuojautą dėl Romoje mirusio komboniečių misionieriaus, profesoriaus, rašytojo, teologo, arabistikos tyrinėtojo ir islamologo mirties.
Didysis Al Azharo imamas Al Tayyebas pareiškė užuojautą popiežiui Pranciškui, taip pat melsdamas Dievo paguodos ir kantrybės malonės velionio artimiesiems. Pasak didžiojo imamo, kardinolas M. Ayuso buvo išskirtinis pasiaukojančios tarnystės žmonijai pavyzdys, o jo pastangos puoselėti santykius su musulmonais, ypač su Al-Azharo akademija ir musulmonų vyresniųjų taryba – labai svarbios.
Al Tayyebas, be to, pabrėžė kardinolo M. Ayuso lemiamą vaidmenį propaguojant ir skleidžiant su popiežiumi pasirašytą dokumentą dėl žmonijos brolybės bei jo indėlį į Aukštąjį žmogaus brolybės komitetą, sudarytą iš trijų monoteistinių religijų atstovų.
Priminsime, kad komiteto nariai per pirmąjį susitikimą komiteto pirmininku išrinko kardinolą M. Ayuso. Komiteto sudėtyje veikiantis Zayedo premijos už žmonijos brolybę skyrius užuojautoje patikino, kad velionis bus prisimenamas kaip nepailstantis religijų dialogo šauklys, skyręs savo gyvenimą tarnauti žmonijai ir tiesti tiltus tarp skirtingos kilmės žmonių.
Mirus kardinolui Migueliui Ayuso MCCJ kardinolų skaičius sumažėjo iki 232. Po naujų kardinolų skyrimo konsistorijos š. m. gruodžio 7 d. kardinolų skaičius išaugs iki 253, tarp kurių bus trys kardinolai iš Lietuvos: A. J. Bačkis, S. Tamkevičius SJ ir Rolandas Makrickas, kuris būdamas 52 metų bus tarp 140 kardinolų, galinčių dalyvauti konklavoje.
