Albertas Vanhoye, buvęs Popiežiškojo Biblijos instituto rektorius ir Popiežiškosios Biblijos komisijos sekretorius, mirė ketvirtadienį, liepos 29 d., Romoje. Iš šiaurinės Prancūzijos kilęs 98 metų Albertas Vanhoye pastaraisiais metais buvo amžiumi vyriausias kardinolas.
Popiežius Pranciškus pareiškė užuojautą dėl kardinolo Alberto Vanhoye SJ mirties Šv. Petro Kanizijaus bendruomenei Romoje, kurioje kardinolas gyveno, Jėzaus draugijai, velionio artimiesiems ir visiems, kurie „žavėjosi šiuo broliu, su dideliu pasiaukojimu tarnavusiu Viešpačiui ir Bažnyčiai“, „uoliu pamokslininku, aistringai troškusiu skelbti Evangeliją“. Popiežius suteikė savo palaiminimą visiems gedintiems, meldė, kad Viešpats, Švč. M. Marijos užtarimu, priimtų šį savo ištikimąjį tarną į dangiškąją Jeruzalę.
Kardinolas A. Vanhoye, vienas iš žinomiausių pasaulyje šiuolaikinės biblistikos mokslininkų, kelių veikalų apie apaštalo Pauliaus laiškus autorius, be intensyvios akademinės veiklos tris dešimtmečius (1963–1993) dėstė Popiežiškajame Biblijos institute Romoje, beveik du dešimtmečius buvo Popiežiškosios Biblijos komisijos narys (1984–2001) ir vienuolika metų (1990–2001) – jos sekretorius, eidamas šias pareigas buvo kardinolo J. Ratzingerio (Benedikto XVI), ilgamečio Popiežiškosios Biblijos komisijos pirmininko, bendradarbis.
Prof. A. Vanhoye buvo trijų Šventojo Sosto dikasterijų patarėjas – Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos, Tikėjimo mokymo ir Katalikiško ugdymo kongregacijų, 1979 m. paskelbtos apaštališkosios konstitucijos „Sapientia Christiana“ apie katalikiškus universitetus ir kitus bažnytinius akademinius institutus rengimo komisijos narys, dalyvavo rengiant svarbius Popiežiškosios Biblijos komisijos dokumentus, Vatikano antrojo susirinkimo šviesoje pratęsiančius Bažnyčios mokymą apie Šventąjį Raštą, žydų tautą ir jos šventuosius raštus krikščioniškoje Biblijoje.
2006 metais popiežius Benediktas XVI, skirdamas jėzuitą t. Albertą Vanhoye kardinolu, jį pavadino įžymiu egzegetu. A. Vanhoyje tuo metu jau buvo vyresnis nei aštuoniasdešimties metų, nebebuvo Romos kurijos narys ir nebeturėjo teisės dalyvauti konklavoje. Jam kardinolystė suteikta už pavyzdingai lojalią ir pasiaukojamą tarnystę Bažnyčiai. 2008 m. kardinolas A. Vanhoye popiežiaus kvietimu vadovavo Romos kurijos rekolekcijoms tema „Priimkime Kristų, mūsų Aukščiausiąjį kunigą“.
Liepos 24 d. kardinolui A. Vanhoye sukako 98 metai, o rugsėjo 11 dieną būtų sukakusios jo narystės Jėzaus draugijoje 80-osios metinės. Kardinolas A. Vahoye laidojamas šeštadienį, liepos 31 dieną, Jėzaus draugijos steigėjo šv. Ignaco Lojolos liturginio minėjimą dieną.
Mirus kardinolui A. Vanhoye, kardinolų kolegiją sudaro 220 kardinolų, iš kurių amžiumi vyriausias šiuo metu yra 97 metų slovakas Jozef Tomko. Kardinolų kolegiją dabartiniu metu sudaro 97 neelektoriai ir 123 elektoriai, t. y. galimi konklavos dalyviai, iš kurių amžiumi vyriausias yra Beniamino Stella, Dvasininkų kongregacijos prefektas emeritas, kuriam rugpjūčio 18 d. sukanka aštuoniasdešimt metų.
Amžiumi jauniausias kardinolas yra 54 metų Dieudonne Nzapalainga, Bangui arkivyskupas iš Centrinės Afrikos Respublikos, paskirtas kardinolu prieš penkerius metus.
Į 97 kardinolų neelektorių sąrašą įrašytas taip pat 73 metų amžiaus kardinolas Giovanni Angelo Becciu, buvęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Popiežius Pranciškus, 2020 m. patenkinęs jo prašymą būti atleistam iš kongregacijos prefekto pareigų ir atsisakyti kardinolystės teisių, leido kardinolą G. A. Becciu teisti Vatikano tribunole pradėtoje baudžiamojoje byloje.
