Augantis nelegaliai darbo tikslais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba, teigia vidaus reikalų ministrė.
„Augantis srautas kelia grėsmę, nes darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybų tarnybų veikimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.
Jos teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Tai daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano.
„Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pranešė vidaus reikalų ministrė.
Anot jos, dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje, 562 atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių. Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas parengė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.
Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai
Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.
Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.
Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį.
Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės armenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą.
Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.
