Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo daugiau nei tris kartus didinti premijas paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių prizininkams bei jų treneriams.
Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, pirmos vietos laimėtojai gautų nebe 456 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio premiją, o 1525, tai yra nebe 19 tūkst., o 64 tūkst. eurų.
Antros vietos laimėtojams siūloma mokėti 763 BSI dydžio premiją arba 32 tūkst. eurų, trečios – 572 dydžio arba 24 tūkst. eurų, ketvirtos – 305 dydžio arba 12,8 tūkst. eurų.
Ministerijos teigimu, šios premijos sudaro pusę sumos, mokamos už olimpinėse žaidynėse laimėtas 1–4 vietas.
Pernai Vyriausybės sprendimu geriausiai Tokijo paralimpinėse žaidynėse pasirodę Lietuvos sportininkai gavo dvigubai didesnes premijas, tačiau šis padidinimas buvo vienkartinis. Dabar ministerija siūlo jį padaryti nuolatiniu.
Tvarka, kai paralimpiečių premijos yra apie 6,5 karto mažesnės nei skiriamos aukštas vietas iškovojusiems olimpiečiams, pernai sulaukė daug sportininkų ir dalies politikų kritikos.
Prezidentas Gitanas Nausėda tokį reguliavimą pavadino diskriminaciniu, nešiuolaikišku ir neatitinkančiu demokratiškos visuomenės principų. Jis Seimui yra pateikęs Sporto įstatymo pataisas, kad aukščiausio meistriškumo sportinėse varžybose besivaržantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų galios ar negalios, premijos būtų nustatomos lygiais pagrindais.
Ministerija tvirtina, kad mokėti vienodų premijų vis dėlto negalima.
Prezidentas Gitanas Nausėda tokį reguliavimą pavadino diskriminaciniu, nešiuolaikišku ir neatitinkančiu demokratiškos visuomenės principų
„Olimpinės, paralimpinės ir kurčiųjų žaidynės iš esmės skiriasi šalių ir dalyvių skaičiumi, atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu, šie renginiai kelia skirtingą visuomenės susidomėjimą, juose skiriasi ir Lietuvos vardo atitinkamose žaidynėse garsinimas“, – nurodoma teikiamų pataisų aiškinamajame rašte.
„Taip pat minėtose žaidynėse yra skirtinga konkurencija tarp sportininkų, pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse yra keturis kartus didesnė konkurencija nei paralimpinėse žaidynėse“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Jos duomenimis, pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse 11 tūkst. 91 sportininkas varžėsi dėl 339 aukso medalių, vidutiniškai 32,7 sportininko rungtyje, tuo metu paralimpinėse žaidynėse 4403 sportininkai su negalia kovojo dėl 539 aukso medalių, tai yra vidutiniškai 8,1 sportininko rungtyje.
Praėjusiais metais paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai su negalia iškovojo medalius trijose rungtyse, premijoms išmokėta 110,1 tūkst. eurų.
Ministerija prognozuoja, kad šiemet kurčiųjų žaidynėse Lietuvai atstovaus 40–41 sportininkas: moterų ir vyrų krepšinio komandos po 12 žmonių, trys lengvaatlečiai, keturi–penki orientacininkai, du paplūdimio tinklinio žaidėjai, vienas imtynininkas, trys–keturi badmintonininkai ir du stalo tenisininkai.
Tikimasi, kad Lietuvos sportininkai jose iškovos septynis–aštuonis medalius.
„Preliminari reikalinga suma valstybės premijoms išmokėti gali būti apie 700 tūkst. eurų“, – nurodo ministerija.
2017 metais kurčiųjų žaidynėse sportininkai laimėjo 13 medalių, valstybės premijoms tuomet išmokėta 977 tūkst. eurų.
