Balandžio 8 d. apie 40 Mianmaro karių įsiveržė į katalikų Šventosios Širdies katedrą Mandalėjuje ir sulaikė arkivyskupą bei dešimtis kitų tikinčiųjų, tarp jų – ir CNA korespondentą.
Kariai kurį laiką neleido maldininkams palikti katedros, jie taip pat įsiveržė į kitus jai priklausančius pastatus.
Arkivyskupas Marco Tin Win (Markas Tinas Vinas) ir arkivyskupijos darbuotojai taip pat buvo nuvesti į katedrą ir priversti sėdėti suoluose kartu su maldininkais. CNA korespondentas buvo sulaikytas maždaug trims valandoms, paskui jam buvo leista išeiti. Kiti sulaikytieji buvo paleisti po kelių valandų.
„Aš taip bijojau”, – sakė viena pagyvenusi Švenčiausiosios Širdies katedros parapijietė, saugumo sumetimais nepasakiusi savo vardo. – Kariai visada buvo bepročiai, bet jie niekada anksčiau taip nesielgė. Kai tik mus išleido iš bažnyčios, bėgome namo”.
„Kariai reikalavo pasakyti, kur paslėptas auksas, pinigai ir ginklai”, – paaiškino jos sūnėnas, kuris taip pat pageidavo likti nežinomas. – Aš jiems sakiau, kad jų nėra. Visi surinkti pinigai skirti vargingai gyvenančioms šeimoms paremti”.
Kariams įžengus į katedrą, visai katalikų bendruomenei buvo išsiuntinėti perspėjimai nesiartinti prie katedros.
Išgirdęs apie įsibrovimą, arkivyskupijos generalinis vikaras monsinjoras Dominicas Jyo Du (Dominykas Jo du) atėjo aiškintis su pareigūnais. Kariai jį kartu su arkivyskupu nusitempė į katedrą.
Apie 30 jų išdėstė suolus, kad padarytų sau vietos, ir per naktį miegojo katedroje. Ankstyvą šeštadienio rytą jie vis dar buvo katedroje.
Žinios apie ginkluotą katedros užėmimą valstybės kontroliuojama žiniasklaida nepranešė.
Šventosios Širdies katedra yra darbininkų klasės, daugiausia indų tamilų, rajone, kuriame nebuvo didelio atviro pasipriešinimo kariniam perversmui, tačiau tai netrukdo kariškiams reguliariai įsiveržti į įtariamų lyderių namus ir persekioti.
Tamiliai yra katalikai arba musulmonai, juos įtariai vertina kariaii ir karingai nusiteikę budistai, įskaitant kelis garsius radikalius vienuolius, tokius kaip Ashinas Wirathu (Ašinas Viratu), kurio ugninguose pamoksluose daugiausia dėmesio skiriama rasistinėms diatriboms prieš musulmonus ir krikščionis.
A. Wirathu ne kartą atvirai ragino išnaikinti musulmonų mažumą, vadinamą rohinjais. Pastarieji jau mažiausiai 10 metų atvirai konfliktuoja su centrine valdžia.
Šalies budistų dvasininkų mažuma, gal 10 %, atvirai remia kariuomenę ir jos išpuolius prieš etnines ir religines mažumas.
Nuo perversmo pradžios šalyje buvo suimta daugiau kaip 12 000 žmonių, o per konfliktą žuvo apie 1 600 žmonių, iš jų 50 vaikų. Žiniasklaidos pranešimais, karinė chunta sąmoningai taikosi į bažnyčias, kitas institucijas ir civilius gyventojus. Kovo mėnesį kariniai lėktuvai atakavo šalies rytuose esantį miestą ir smarkiai apgadino katalikų vienuolyno stogą, lubas ir langus.
Chuntos susidorojimas tęsia daugiau nei šimtmetį trunkantį karių išpuolių prieš katalikus ir kitas religines bei etnines mažumas visoje Birmoje modelį. Šie degina bažnyčias, įkalina tuos, kurie įvardijami kaip disidentai, ir apskritai riboja katalikų judėjimą ir veiklą visoje šalyje.
Katalikų bendruomenė ir karingi budistai jaučia didelį priešiškumą nuo pat 1945 m., kai baigėsi Britų Radžos valdžia. Du pirmuosius Birmos vietinius šventuosius nukankino radikaliai ksenofobiškai nusiteikę budistų vienuoliai, nors dauguma šalies vienuolių labai vertina katalikus, kunigus ir vienuolius dėl jų labdaringos veiklos.
Popiežius Pranciškus 2015 m. lapkričio mėn. lankėsi šalyje. Po perversmo jis ne kartą ragino palaikyti taikų dialogą ir nutraukti persekiojimą šalyje.
