Nuo rugsėjo įsigaliojant naujam reikalavimui dėl ne mažesnio kaip aštuonių mokinių skaičiaus 1-10 klasėse ir ne mažiau kaip 21 vaiko trečiose gimnazinėse klasėse, rajonų merai teigia, kad dėl to kyla iššūkių, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neatsižvelgia į rajonų specifiką.
„Sunkiai suprantama savivaldybėms, šitie skaičiai ir tokia formavimo tvarka komplektų. Niekas šiandien negali paaiškinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kodėl 21 mokinys, kodėl ne 20 ar 18 mokinių“, – LRT radijui trečiadienį sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
„Kodėl yra 20 kilometrų iki gimnazijos kitos, kur komplektuojam 11 klases, kodėl ne 25? Kodėl neįvertino ministerija, kad savivaldybėse suvežami vaikai yra aplink gimnaziją dar 8-10 kilometrų, tai yra visiškai skirtingos savivaldybės“, – kalbėjo jis.
V. Laurinaitis taip pat pabrėžė, kad privačioms mokykloms finansavimas skiriamas net ir nesant 21 mokinio trečioje gimnazijos klasėje, o savivaldybių mokykloms – ne, taip taikant dvigubus standartus. Meras neslėpė laukiantis Seimo rinkimų ir viliasi, kad nauja valdžia tokią tvarką panaikins.
Jam antrino ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis, pabrėždamas, kad savivaldybės skiriasi tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Anot jo, sunku lyginti Varėnos savivaldybę, kuri didžiausia plotu, taip pat Pagėgių, Neringos savivaldybes arba didmiesčių kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Meras neslėpė laukiantis Seimo rinkimų ir viliasi, kad nauja valdžia tokią tvarką panaikins
„Situacija ganėtinai skirtinga. Kiekvienoj yra savos specifikos. (…) Norėtųsi, kad savivaldybės turėtų didesnę ir atsakomybę ir didesnę galimybę spręsti tinklo problemas pati, nes vietoj esantys gyventojai, vietoj esantys išrinkti politikai situaciją žino gerai, manau, kad gali tiksliau išspręsti vieną ar kitą problemą“, – teigė A. Klišonis.
Merai teigė, kad savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė pačioms finansuoti reikiamus kaštus, jei klasėje nesusidaro reikiamas mokinių skaičius, tačiau tokia galimybė nenumatyta.
A. Klišonio teigimu, kiekvienas sprendimas, net ir Vyriausybės, yra keistinas.
„Manau, kad kiekvienas sprendimas, tame tarpe ir Vyriausybės nutarimas, tegul neįsižeidžia Vyriausybė, nėra šventa karvė, jį galima keisti. Norisi to paties lankstumo, kas tinka absoliučiai visiems, paprasčiausiai netinka niekam. Sprendimas, kuris yra – ir Vilniui, ir Šilutei, ir Plungei“, – kalbėjo meras.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigia, kad koks mokinių skaičius bebūtų numatytas, visada atsiras mokyklų, kurioms jis nėra tinkamas.
„Kada kalbama apie mokinių skaičių, visada bus (…), kai rasime bent vieną mokyklą, kad yra normalu ir reikia prisifinansuoti pačiai savivaldybei. Kai atėjau į viceministro pareigas, radau mokyklą, kur buvo vienas mokinys“ – teigė R. Skaudžius.
Anot jo, Vyriausybės nutarimas, numatantis pakeitimus dėl klasių komplektavimo, buvo priimtas 2021 metais. 2022-iais įsigaliojo pirmasis etapas, kuomet neliko jungtinių 5-10 klasių.
„Dabar 2024 metai, kurie sako, kad gimnazijose, viduriniame ugdyme, turėtų daugeliu atvejų būti ne mažiau 21 mokinys, bet tikrai palikta išimčių, kad galiotų esama tvarka – ne mažiau 12 mokinių kaip buvo iki šiol. Pagrinde 21 yra rajono mokykloms. 12 gali būti mokinių mokyklose, kur mokoma tautinių mažumų kalba, jei skyrius ar jungtinė mokykla“, – sakė viceministras.
R. Skaudžius teigė, kad ministerija girdi išsakomas pastabas ir nutarimas jau buvo keistas, numatant, kad 12 mokinių galėtų būti ir mokyklų skyriuose, tad galimybių pokyčiams dar išlieka.
„Teigti, kad ministerija visiškai neklauso ir negirdi, negalima. Dėl paties to, ar yra galimybė – galimybė visą laiką yra, šioje vietoje tereikia dialogo ir argumentų“, – sakė jis.
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas LRT radijui teigė, kad dėl rudenį įsigaliosiančių klasės komplektų pokyčių yra surinkta apie 5 tūkst. parašų iš įvairių regionų, kurie pasisako prieš tokią reformą. Šie parašai dar šią savaitę, pasak redaktoriaus, turėtų būti išsiųsti į Vyriausybę, kad sprendimas mokyklose būtų stabdomas.
